Kad susidarytų autentišką įspūdį apie mūsų protėvių kasdieninį gyvenimą, Kembridžo mokslininkai pradėjo nagrinėti „priešistorinio Facebook“ versiją: išanalizavo tūkstančius atvaizdų, pirmykščių žmonių nupieštų ant granitinių uolų Rusijoje ir Švedijoje.
Archeologai mano, kad šie atvaizdai – tai dar bronzos amžiuje naudotas „socialinio tinklas“. Toks bendravimo būdas leido gentims kaupti žinias ir patarimus apie medžioklę ir išlikimo ypatumus, skelbia „Dailymail.co.uk“.
Mokslininkai mano, kad senovės žmonės nuolat grįždavo į tas pačias vietas, piešdavo piešinius, o tai padėjo išlaikyti glaudų žmonių tarpusavio ryšį. Kembridžo universiteto archeologas Markas Sapwellas, pasitelkęs naujausias technologijas, analizuoja skirtingo pobūdžio piešinius, susijusius su gyvūnais, bendruomenėmis, persikėlimu į kitas vietas ir medžiokle.
Vietose, kurias tiria M. Sapwellas – tai Zalavruga Rusijoje ir Namforsenas šiaurės Švedijoje – rasta daugiau nei 2 500 atvaizdų ant uolų. Naudodamasis juos analizuojančią programą archeologas lygina atvaizdus skirtingose teritorijose ir bando suvokti, kaip žmonės rėmėsi ant uolų paliktais piešiniais.
Pasak jo, akivaizdu, kad šios vietos senovės žmonėms buvo ypatingos. „Manau, žmonės čia atvykdavo, nes žinojo, kad prieš juos čia buvo kiti“, – teigia jis.
„Šiuolaikinis žmogus visada nori jausti tarpusavio ryšį su jam artimais žmonėmis, nenuostabu, kad šis poreikis buvo būdingas dar ankstyvosioms visuomenėms, prieš atsirandant rašytinei kalbai, – sako Sapwellas. – Žmonės kūrė meną, atvirą kitų žmonių įtakai. Jei šiandien mes „Facebook“ svetainėje leidžiame kitiems komentuoti mūsų nuotraukas ir pasisakymus, tai tuometinis menas ant uolų taip pat buvo socialinis tinklas, kviečiantis burtis į visuomenę.“
Mokslininkai taip pat nustatė, kad, išsivysčius priešistoriniam menui, jis ilgainiui tapo mobilus. Atvaizdus imta naudoti ant darbo įrankių, peilių, puodų ir kitų rakandų.
„Šios vietos yra upių pakrantėse, tad senovės žmonės iki jų atkeliaudavo valtimis“, – pridūrė archeologas.
