Užsienio reikalų ministerijos (URM) prašoma, kad ši dėl informacijos apie galimai Lietuvoje veikusius CŽV kalėjimus kreiptųsi į atitinkamas Jungtinių Valstijų (JAV) institucijas. To prašyti nusprendė trečiadienį posėdžiavę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Užsienio reikalų komitetai.
Kaip po uždaro komitetų posėdžio trečiadienį sakė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Audronius Ažubalis, jokių naujų faktinių aplinkybių, kad komitetai imtųsi kokių nors ekstra veiksmų, kaip siūlė kai kurie parlamentarai, nepaaiškėjo.
Pasak jo, informaciją apie tai komitetams pateikė visos žinybos, į kurias kreiptasi - Krašto apsaugos, Teisingumo, Vidaus reikalų ministerijos bei jų atitinkamos tarnybos ir Valstybės saugumo departamentas.
"Buvo sutarta kreiptis ir paprašyti Užsienio reikalų ministerijos, kad kreiptųsi į atitinkamas Jungtinių Amerikos Valstijų institucijas ir paprašytų šiuo klausimu informacijos. Manau, kad Užsienio reikalų ministerija, kaip Lietuvai atstovaujanti tarptautinėse institucijose ir užsienyje organizacija, žinos į ką kreiptis nepažeidžiant protokolo ir nepažeminant Lietuvos garbės ir orumo", - sakė A. Ažubalis.
Pasak NSGK pirmininko Arvydo Anušausko, jo vadovaujamas ir Užsienio reikalų komitetai prie klausimo dėl parlamentinio tyrimo pradėjimo galėtų grįžti, jei atsiradus naujoms aplinkybėms arba informacijai.
"Kiekvienam tyrimui reikalinga bent kokia išeitinė medžiaga. Negalime skelbti tyrimo neturėdami už ko užsikabinti", - sakė A. Anušauskas. Dabar, pasak jo, už ko užsikabinti nėra.
Rusų naujienų portalo "Russia Today" teigimu, CŽV kalėjimas Rūdininkuose veikė daugiau nei metus, iki 2005 metų.
Teigiama, kad tuo metu virš Vilniaus nuolat skraidė CŽV lėktuvai. Kaip priedanga esą tarnavo buvusi sovietų armijos bazė Rūdininkuose, turėjusi savo pakilimo ir nusileidimo takus. Smalsius žurnalistus turėjo atgrasyti rami vietovė su nesprogusiomis bombomis.
Pasak NSGK pirmininko, Rūdininkuose minėtu laikotarpiu iš tiesų lankėsi pareigūnai iš Prancūzijos. Esą norėta įkurti bendrą mokymų centrą, bet "dėl piniginių reikalų ir kitų objektyvių aplinkybių" šie norai sužlugo.
"Tos patalpos buvo naudojamos sprogmenų laikymui, jos buvo nuolat inspektuojamos. Buvo laikomi konfiskuoti sprogmenys, konfiskuoti įvairūs nusikalstamų veikų objektai, automobiliai. Jų buvo labai daug. Tuo metu žmonių judėjimas ten buvo labai intensyvus. Buvo rengiamos vaikų stovyklos", - sakė A. Anušauskas.
Pasak komiteto pirmininko, ši teritorija saugoma dėl to, kad joje yra įrengta šaudykla, taigi siekiant, kad nenukentėtų žmonės, tam tikru laiku į ją neįleidžiami pašaliniai asmenys.
A. Anušausko teigimu, per posėdį kalbėta ir apie kitas vietas, kur galėtų būti veikęs kalėjimas, bet esą jokių duomenų apie tai nėra.
NSGK pirmininkas taip pat pasakojo apie savo susirašinėjimą su JAV žiniasklaidos kanalo "ABC News", kuris ir paskelbė informaciją apie neva Lietuvoje veikusį CŽV kalėjimą, žurnalistu Metju Koulas (Matthew Cole).
Pasak A. Anušausko, žurnalistas atsisakė atskleisti savo šaltinius, kuriais remiasi skleisdamas informaciją pareikšdamas, kad niekada neperduos jokių dokumentų, kuriuos "gal ir turi".
NSGK pirmininkas stebėjosi M. Koulo laiške perskaitęs, kad Europos Taryba artimiausiu metu įrašys Lietuvą į sąrašą šalių, kuriose buvo tokios įkalinimo įstaigos.
"Iš Užsienio reikalų ministerijos atstovų mes negavome informacijos, kad Lietuva šiuo klausimu būtų judinama tokiu lygmeniu, kad Europos Taryba Lietuvą svarsto. To nėra", - tikino A. Anušauskas.
NSGK pirmininkas pažymi, kad tokios informacijos skleidimas iš tiesų daro žalą Lietuvos tarptautiniam autoritetui, Lietuvai, kaip šaliai, įsipareigojusiai ginti žmogaus teises, tarptautinių konvencijų dalyvei.
A. Anušausko nuomone, šis klausimas pradėtas gvildenti būtent dabar dėl to, kad JAV pasikeitus administracijoms, pasikeitė požiūris į tai, kaip, kokiomis priemonėmis reikia kovoti su terorizmu. "Ten aktualizuojamas klausimas apie galimus žmogaus teisių pažeidimus, kankinimus", - sakė NSGK pirmininkas.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže
