Šiandien uždarame posėdyje Užsienio reikalų komitetas svarstė Lietuvos pozicijas dėl ES prieglobsčio politikos dokumentų: Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio ar asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto prašymo suteikti tarptautinę apsaugą ir Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios minimalius prieglobsčio prašytojų priėmimo standartus.
Pagrindiniai siūlomo reglamento tikslai yra:
* pasiekti didesnį Europos prieglobsčio sistemos veiksmingumą, kuris užtikrintų aukštesnius apsaugos standartus tiems asmenims, kurie patenka į Dublino procedūrą;
* pasiekti, kad valstybės narės, kuriose prieglobsčio sistemoms tenkanti našta yra itin didelė, nesusidurtų su dar didesniais sunkumais.
Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios minimalius prieglobsčio prašytojų priėmimo standartus, esmė - užtikrinti aukštesnius elgesio su prieglobsčio prašytojais standartus, kurie garantuotų oraus gyvenimo sąlygas, atitinkančias tarptautinės teisės reikalavimus.
Tolesnis nacionalinių priėmimo sąlygų taisyklių harmonizavimas reikalingas, siekiant apriboti antrinio prieglobsčio prašytojų judėjimo tarp Europos Sąjungos valstybių narių fenomeną, kurį lemia egzistuojančios skirtingos nacionalinės valstybių narių prieglobsčio prašytojų priėmimo politikos.
Lietuvos poziciją šiais klausimais pristatė Migracijos departamento Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas Janas Vidickas. Komitetas nusprendė iš esmės pritarti parengtoms pozicijoms.
kaip rašoma pranešime spaudai, komitetas taip pat pabrėžė, kad atstovaujant Lietuvos Respublikos poziciją ES institucijose būtina užtikrinti, kad Europos Komisijos pasiūlyme numatytų priemonių kūrimas ir įgyvendinimas neprieštarautų Lietuvos interesams, strateginiuose dokumentuose įtvirtintiems tikslams bei uždaviniams bei nesukurtų nepagrįstai didelės naštos valstybės finansams.
