Paaiškino, kaip urėdai pelnosi iš miškų
Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis sako, kad dabartinė tvarka urėdams leidžia neteisėtai pelnytis iš miškų ūkio. „Kai suvažiuoja į vieną vietą visi urėdai, tiek prabangių džipų ir rolexų niekur nepamatysi. Daug kalbuosi su žmonėmis, visi parodo pirštais į urėdų vaikų namus ir panašiai. Nebūtų bėdos, jei jie tuos turtus uždirbtų iš atlyginimo, o ne iš neapskaitytos medienos“, – sako parlamentaras.
Jis sako girdintis daug istorijų, kaip urėdai realizuoja daug neapskaitomos medienos arba ją apskaito blogesne kategorija, nei reikėtų. Esą taip jie padidina savo asmenines pajamas ir sumažina valstybės įplaukas.
Miškai tvarkomi gerai, bet naudos iš to negauname
K. Masiulis neneigia, kad miškų ūkis tvarkomas sėkmingai. Miškų būklė gerėja, jų daugėja. Tačiau parlamentaras piktinasi, kad iš to jokios naudos valstybei. „Tą patį vaizdą matome Švedijoje, bet ten tie gerai prižiūrimi miškai neša didžiulę naudą valstybei, o ne urėdams. Taip turėtų būti ir Lietuvoje“, – sako pašnekovas.
Anot jo, šiuo metu Generalinė urėdija ir visas miškų ūkis yra palikti urėdų savivalei. Seimo narys tikisi, kad šiuo metu rengiama reforma tokią padėtį pakeis.
Žada, kad pertvarka užtikrins skaidrumą
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas miškų valdymo pertvarką įvardija kaip pirmą prioritetinį darbą. Anot jo, pertvarka užtikrins skaidrumą. „Taip siekiama skaidrinti ir suefektyvinti procesus, užtikrinti didesnę pridėtinę grąžą visuomenei iš miško“, – teigia ministras. Anot jo, ypač didelis dėmesys bus skiriamas prekybos mediena skaidrinimui.
Ministras pripažįsta, kad daug žmonių, vykdant reformą, teks atleisti. „Darbuotojai, kurie dirba miškuose, liks dirbti miškuose. Dalis pereis į darbą valstybinėje miškų tarnyboje. O urėdai ir administracija greičiausiai neteks darbo“, – aiškina ministras.
Jis tiki, kad reforma padės sutaupyti. „Pirmais metais reikės mokėti kompensacijas, bus nemažai išlaidų, daug nesutaupysime. Bet tikimės trumpalaikio efekto apie 4,5 mln., o ilgalaikio efekto dar vyksta skaičiavimai“, – sako K. Navickas.
Reformos laukė, bet tik ne tokios
Generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis pritaria, kad miškų ūkyje reikalingi pasikeitimai. Tačiau dabartinė reforma jo netenkina. „Aš už reformas jau 10 metų, bet tikrai ne už tokias. Ji turėtų būti vykdoma etapais, tariantis su mokslininkais, specialistais, darant tyrimus. O kas atsakys, jei ši reforma nepavyks ir bus sugriauta visa sistema? Aš dirbu 35 metus, visas pakopas perėjas, puikiai matau, kas yra. Viskas forsuojama, žmonės turi viską mesti ir daryti šitą reformą. Kur mes skubam? Ką mes griaunam? Darykime etapais, mažinkime urėdijų skaičių palengva. Reikia viską įvertinti, paskaičiuoti“, – sako generalinis urėdas.
Šimtai specialistų liks be darbo
Vykdant reformą ketinama 44 miškų ūkį tvarkančias valstybines įmones sujungti į vieną. Kartu būtų jungiamos visos miškų urėdijos, Generalinė miškų urėdija ir Valstybinis miškotvarkos institutas. R. Prūsaitis sako, kad tai įgyvendinus darbo neteks šimtai žmonių. „Tai rimta socialinė problema. Visiems specialistams bus įteikiami atleidimo lapeliai, apie 700 žmonių netenka darbo. Tai yra pagrindiniai mūsų specialistai, miškų sistemos griaučiai. Tai čia rimti reikalai“, – nuogąstauja pašnekovas.
Generalinė miškų urėdija pernai pateikė kitokią pertvarkos versiją. Pagal ją būtų naikinama pusė esančių urėdijų. Tuomet būtų rengiamasi kitam etapui, stebimi jungimo rezultatai ir sprendžiamas likusių urėdijų likimas. Tačiau Aplinkos ministerija pasirinko radikalesnį reformos būdą.
Sugriovus sistemą, sustos darbai
Numatyta, kad nauja sistema veiks nuo kitų metų pradžios. Generalinis urėdas tvirtina, kad to tikrai nebus. „Mano manymu, kad viskas veiktų nuo sausio pirmos, tai taip tikrai nebus. Nei buhalterinės sistemos, nei apskaitos, nei bendros sistemos tarp skyrių, nei darbo organizavimas nenumatytas. Mes juk turime tvarkyti visą miškų ūkį. Darbų organizavimas tiesiog sustos“, – sako R. Prūsaitis.
Jis apgailestauja, kad į urėdų nuomonę vykdant reformą menkai atsižvelgiama. „Niekas mūsų neklausia. Jeigu bus politinė valia, Seimas pavasario sesijoje priims tokį variantą, mes privalėsime daryti tą reformą. O po to visi eisim pailsėti“, – sako pašnekovas.
Miškininkai taip pat priešinasi reformai
Miškininkų bendruomenė taip pat nepritaria ministerijos vykdomai pertvarkai. Išplatintame Lietuvos miškininkų sąjungos pranešime sakoma, jog reforma sugriaus pelningai dirbančią sistemą. Esą ji vykdoma nesuvokiant pasekmių ir neturint politinio pagrindimo.
Miškininkų atstovai tikina, kad vienos įmonės sistema stambiesiems medienos perdirbėjams suteiks galimybių neskaidriai pirkti medieną.
