Miesto ir rajono valdžia tebeskaičiuoja žalą, padarytą šeštadienį naktį siautėjusio uraganinio vėjo.
Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus „Lesto“ vakar atsiųstais duomenimis, spalio 9 dienos rytą elektros energijos tiekimą visoje Lietuvoje liko atkurti 7 tūkstančiams vartotojų. Panevėžio regione elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs dviem tūkstančiams vartotojų. Kokių nuostolių pridarė siautusi audra Panevėžio miesto ir rajono gyventojams, abiejų savivaldybių valdininkai dar negalėjo atsakyti. Bendrovės „Lesto“ atstovas ryšiams su visuomene Ernestas Naprys aiškino, kad neskaičiuoja nuostolių dydžio, nes bendrovės biudžete yra numatytas rezervas, kuris ir naudojamas vėtros padariniams sutvarkyti.
Ervinas ir tas buvo gailestingesnis
Bendrovės „Lesto“ atstovas ryšiams su visuomene E. Naprys tvirtino, esą spalio 6 dieną praūžusios vėtros metu elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas vienu metu beveik du kartus daugiau vartotojų – per 140 tūkstančių, palyginti su 2005 metais sausį praūžusiu uraganu Ervinas. Kai kuriose vietovėse buvo nugriautos ištisos elektros oro linijos, keliai užversti nulaužtais medžiais ir jų šakomis. Todėl bendrovėje tą pačią dieną buvo paskelbta ekstremali situacija. Vakar kalbintas E. Naprys pasakojo, kad pirmadienį mieste ir rajone elektros energija nebuvo tiekiama šimtams vartotojų.
„Gedimų šalinimo darbus apsunkina šlapiame dirvožemyje klimpstanti technika, prastas privažiavimas, ant elektros linijų užvirtusių medžių gausa. Skirstomųjų tinklų atkūrimo darbus tęsia apie 300 elektrikų brigadų. Žala padaryta didelė – nuversta daug atramų, ant linijų užvirtę medžiai, šakos, todėl remonto darbai užtrunka“, – teigė E. Naprys, o pasiteiravus, kokių nuostolių patyrė „Lesto“, sakė, kad atskirai šios siautėjusios vėtros padarytų nuostolių bendrovė neskaičiuoja, esą yra rezervas, kurio lėšos ir naudojamos remonto darbams atlikti.
Biudžete nėra pinigų
Panevėžio rajono savivaldybės civilinės saugos ir mobilizacijos vyriausiasis specialistas Aivaras Valantiejus „Panevėžio balsui“ aiškino, kad dar negalįs pasakyti, kiek Savivaldybei atsieis spalio 6 dieną siautusi vėtra.
„Tokių skaičių dar nėra. Galiu tik tiek pasakyti, kad daugiausia darbo turėjo bendrovės „Lesto“ specialistai ir gaisrininkai, kuriems pirmiesiems teko vykti siautusios audros padarinių likviduoti. Ant rajono kelių buvo nemažai privirtusių medžių, todėl ugniagesių gelbėtojų pagrindinis darbas ir buvo tuos medžius nutraukti bei nukabinti nuo elektros laidų. Tiesa, skambino ir man žmonės, kur yra bėdų. Tokių skambučių tikrai buvo daug, apie juos pranešdavau ne tik gaisrininkams, bet ir informuodavau komunalininkus“, – pasakojo jis. Pasiteiravus, ar gali rajono gyventojai kreiptis į Savivaldybę ir prašyti pinigų audros padarytiems materialiniams nuostoliams atlyginti, A. Valantiejus sakė: „Kreiptis ir prašyti gali, bet nelabai ką Savivaldybė galės padėti – biudžete nėra pinigų.“
Nusiaubė miškus
Panevėžio miškų urėdijos urėdo pavaduotojas miškininkystei Gintaras Raškauskas tvirtino, kad spalio 6-osios naktį siautusi audra labai nuniokojo urėdijos miškus.
„Preliminariai jau bandėme skaičiuoti, – sakė pirmadienį kalbintas miškininkas. – Uraganinis vėjas urėdijai priklausančiuose miškuose išvartė per 30 tūkstančių medžių. Jie išversti su šaknimis, nulaužti. Juos tvarkome: nulaužtieji kertami, o išverstieji pjaustomi.“
Daugiausia medžių, pasak G. Raškausko, išvartyta Krekenavos, Raguvėlės, Raguvos, Naujamiesčio, Anciškių, Paežerio girininkijoms priklausančiuose miškuose.
„Nuostoliai bus dideli, nes sutvarkyta nulaužtų ar išverstų medžių mediena – menkavertė. Ji netinkama parduoti baldininkams. Dalį tokios menkavertės medienos parduosime malkoms arba plokščių gamybai“, – tikisi specialistas.
R. Mikučionytė
