Birželio 22 d. grafo K.Tiškevičiaus keliais keliaujančios tarptautinės ekspedicijos “Vilija - Neris” dalyviai buvo iškilmingai sutikti Vilniaus rotušėje. Po poros dienų keliautojai jau buvo sveikinami Trakų rajone, Neries regioniniame parke esančiuose Stirniuose.
“Neries regioninio parko teritorija jungia dvi Lietuvos sostines – Vilnių ir Kernavę, - sveikinimo kalboje sakė parko direktorė Audronė Žitkutė. – O mus vienija Neris, meilė istorijai ir kultūros paveldui”.
Pasak A.Žitkutės, 1857 metų K.Tiškevičiaus laikais Neries pakrantėse buvo gausu smuklių, dabar jos išnyko, bet arbata ir kibinais ekspedicijos dalyviai vis dėlto buvo vaišinami - improvizuotoje smuklėje palapinėje.
Prisijungė baltarusiai
Siekdami pakartoti 1857 m. K.Tiškevičiaus ekspediciją Nerimi ir remdamiesi ekspedicijos dienoraščio pagrindu parašyta knyga, šiemet birželio 5 – liepos 3 dienomis vykstančią ekspediciją inicijavo Vilniaus rotušės darbuotojai kartu su Lietuvos keliautojų sąjunga, Baltijos aplinkos forumu, Verkių, Pavilnių ir Neries regioniniais parkais bei VšĮ "Bliūškis".
Taip sutapo, kad mintis pakartoti ekspediciją bene tuo pat metu kilo ir kaimynams baltarusiams.
Orlaidė į Europą
“Mums irgi kilo idėja, sukontaktavome su lietuviais, ir štai ekspedicija įvyko”, - pasakojo vienas iš baltarusių keliautojų Michailas Petuch. Anot jo, vienas pagrindinių ekspedicijos tikslų – pasiekti, kad turistinis maršrutas nuo Vileikos Baltarusijoje per Lietuvą būtų nuolat veikiantis. “O vienas svarbių pasiekimų – kad ekspedicijos dėka mes pajutome, kad baltarusiams yra prakirstas jei ne langas, tai bent jau orlaidė į Europą, - sakė M.Petuch. – Vizų, pasienio, muitinės formalumai buvo atlikti be jokių problemų, net nereikėjo turėti privalomų 40 eurų kelionės dienai. Juk mes ne viešbučiuose nakvojame, o palapinėse”.
Ir sportas, ir mokslas
Baltarusiai ekspediciją pradėjo pėsčiomis birželio 1 d., o baigs liepos 2 d. Kaune.
“Ekspedicijos įspūdžiai – patys geriausi, - sakė baltarusių grupės koordinacinio komiteto narys Vitalijus Kostenka. – Mes žinom, kas tai yra vandens turizmas. Tai ne naminės sąlygos. Bet jei lyja lietus – mes turime tentą. Jei norime valgyti – kuriame laužą. Komforto nedaug, bet negalime pasakyti, kad jaučiame diskomfortą”.
Pasak V.Kostenkos, ši kelionė – tai ir sportas, ir mokslas, ir etnografija.
K.Tiškevičius prieš 150 metų kelionės metu surinko didžiulį turtą – upės žemėlapių juodraščius, kranto vaizdų piešinius ir Neries pakrantėse įsikūrusių sodybų, jos intakų statistikos duomenis, laivybai šioje upėje pavojingų rėvų ir akmenų sąrašą, surinktas liaudies dainas ir legendas.
Trūkumai – į naudą
Anot ekspedicijoje dalyvaujančio kino dokumentalisto Vytauto Damaševičiaus, jei jau ieškoti, kokie gali būti šios kelionės trūkumai, vienas iš jų būtų gan silpna mokslininkų grupė, atlikusi etnografijos paveldo paieškas Baltarusijoje.
Pasak baltarusio V.Kostenkos, iki šiol pagrindinis trūkumas, jo manymu, buvo tas, kad baltarusiams teko skaityti K.Tiškevičiaus ekspedicijos užrašų knygą lenkų kalba.
“Knygą į baltarusių kalbą išvertė, bet nebuvo pinigų jai išleisti, - pasakojo V.Kostenka. – Ši ekspedicija paskatino Minsko srities valdžią pinigų leidybai atrasti”.
Paveldas – sielių rišimas
Stirniuose ekspedicijos dalyviai turėjo progos pamatyti ir pasiklausyti, kaip prieš pusšimtį metų buvo rišami sieliai. Apie jų rišimo ir plukdymo ypatumus papasakojo buvusios, vaizdžiai tariant, sielininkų dinastijos palikuonis itin šiam amatui tinkančia pavarde - Petras Sielskis.
“Nežinau, turbūt nuo sielių plukdymo ir pavardė kilo, - sakė P.Sielskis. – Ir mano tėvas plukdydavo, ir senelis. Teko ir iki Kauno plukdyti, bet tada dar jaunas buvau. Paskutinį kartą plukdžiau 1939 metais. O būdavo rąstai – tokie, kad vieną 5 – 6 arkliai iki upės tempdavo. Dabar čia šitie, kuriuos rodau – tik demonstracijai”.
Plaustas ant butelių
Pirmą kartą “Bliūškis” startavo dar 1995 metais. Pasak plausto kapitono V.Kaperavičiaus, “Bliūškio” pavadinimas kilo nuo subliūškusio plastikinio butelio.
“1995 metais Buivydžiuose startavusio “Bliūškio” keliamąją galią sudarė keturi tūkstančiai tuščių plastiko butelių, surinktų pakelėse, šiukšlių konteineriuose. Šiukšlė buvo pakelta ir priversta dirbti naudingą darbą. Tai – savotiška ekologinė metafora”, - sakė V.Kasperavičius.
“Bliūškio” įgula šiemet – vaikinai iš Senųjų Trakų.
“Bliūškis” sugrįžta
Trakų kraštui ekspedicijoje atstovauja ekologinis plaustas “Bliūškis”. Tiksliau, jau atstovavo. Kaip birželio 28 dieną sakė “Bliūškio” kapitonas Vladas Kasperavičius, dėl slenksčių ir žemo vandens lygio “Bliūškis” kelionę priverstas nutraukti Čiobiškyje.
Pasak V.Kasperavičiaus, K.Tiškevičiaus ekspedicija, startavusi penkiais laivais, dėl seklumų ir slenksčių kelionę irgi užbaigė tik vienu laivu.
Liepos 2 d. ekspedicija “Neris ir jos krantai. Grafo K.Tiškevičiaus keliais po 150 metų” baigsis Kaune. Apie ekspediciją kino dokumentininkas Vytautas Damaševičius turėtų sukurti dokumentinį filmą, sukaupta etnografinė ir istorinė medžiaga bus išleista atskira knyga.
Robertas Čuta
