Statybų bumas neaplenkė ir religinių konfesijų Klaipėdoje, - rašo dienraštis "Klaipėda".
Neužbaigę dviejų naujų bažnyčių katalikai ketina pastatyti dar vienus maldos namus „Draugystės“ parke šiemet įkurtai parapijai. Sentikiai maldos namus planuoja šalia Statybininkų prospekto ir Minijos gatvės sankryžos. Liuteronai evangelikai ketina atstatyti Jono bažnyčią Turgaus gatvėje. Stačiatikiai Lėbartų kapinėse jau šiemet numatę suręsti koplyčią, skirtą visoms religinėms konfesijoms.
Parapija be bažnyčios
Nors pastatytos katalikų bažnyčios veikia nepabaigtuose pastatuose, tačiau jau ieškoma vietos dar vienai bažnyčiai.
Dar nepastatyti Šventojo Kazimiero ir Šventojo Juozo Darbininko bažnyčių bokštai, nebaigta jų išorės apdaila.
Kunigas Vladas Gedgaudas, Klaipėdos dekanato dekanas, Kristaus Karaliaus parapijos klebonas, sakė, kad Klaipėdoje - penkios katalikų parapijos ir keturios jų bažnyčios.
Šiemet sausį įsteigta Šventojo Brunono Kverfurtiečio parapija, kuri vienija tikinčiuosius, gyvenančius tarp Baltijos bei Statybininkų prospektų, bažnyčios neturi. Laikinieji parapijos maldos namai - koplyčia - įrengti Debreceno gatvėje 3.
Šios parapijos atsiradimas sietinas su Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiu, nes būtent dėl misionieriaus pranciškono konventualo šventojo Brunono Kverfurtiečio žūties 1009 metais pirmą kartą Kvedlinburgo analuose ir buvo paminėtas Lietuvos vardas - Lituae.
Nesvetingi lietuviai į jų šalį įžengusiam Brunonui anuomet nupjovė galvą ir užmovė ją ant kuolo.
Šventojo Brunono Kverfurtiečio parapijos klebonas brolis pranciškonas Stanislovas sakė, kad bažnyčią planuojama pastatyti šalia buvusios ledo arenos, mašinų aikštelėje, kuri yra „Draugystės“ parke.
„Kiekviena parapija gali krikštyti, laidoti, sutuokti, todėl joms būtini maldos namai“, - sakė Klaipėdos dekanato dekanas.
Maldos namai - parke
Miesto valdžia abejoja, ar leis statyti bažnyčią „Draugystės“ parke.
„Telšių vyskupija turės samdyti specialistus, rengti galimybių studiją, apklausti aplinkinius gyventojus, ar jie sutiks aukoti dalį parko katalikų bažnyčiai. Parkas - poilsio vieta visų konfesijų ir įsitikinimų žmonėms“, - teigė savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus kraštovaizdžio architektė Laimutė Noreikienė.
Pasak jos, naujai parapijai buvo siūlomos ir kitos vietos: Gedminų gatvėje netoli „Santarvės“ vidurinės mokyklos, Šilutės plento ir Statybininkų prospekto kampe, Statybininkų prospekto ir Minijos gatvės kampe.
Pastarojoje vietoje cerkvę ketina statyti ir Klaipėdos sentikiai.
„Katalikai nepanoro statyti bažnyčios šalia būsimųjų sentikių maldos namų, nors vietos ten daug - būtų užtekę visiems“, - sakė kraštovaizdžio specialistė.
Sentikiams duota užduotis parengti detalųjį planą ne tik tos teritorijos, kurioje stovės cerkvė, bet ir sklypo prieigų.
Pasak savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus Kastyčio Macijausko, didelės teritorijos detalusis planas brangiai kainuoja.
Todėl sentikiai dar neapsisprendė ir nepasirašė sutarties su savivaldybe dėl teritorijos prie Statybininkų prospekto ir Minijos gatvės detaliojo planavimo.
Vienuolyno nebus
Prieš keletą metų Telšių vyskupija Klaipėdos valdžios prašė skirti sklypą vienuolynui.
„Buvo rengiamos bendrojo plano pataisos ir papildymai. Tačiau vyskupija tuomet neprašė numatyti vietos vienuolynui, todėl gavo neigiamą savivaldybės atsakymą“, - teigė kraštovaizdžio architektė L.Noreikienė.
Pasak dekano V.Gedgaudo, dažnoje parapijoje yra vienuolių. Pavyzdžiui, keletas vienuolių pranciškonų dirba Šventojo Brunono Kverfurtiečio parapijoje.
„Jiems reikia kažkur gyventi. Pastatas, kuriame įsikuria vienuoliai, vadinamas vienuolynu, o kur gyvena kunigai - klebonija“, - paaiškino dekanas.
Anot jo, uostamiestyje neplanuojama statyti didelio vienuolyno su bažnyčia, nes vienuolių yra nedaug.
„Matyt, savivaldybė nesuprato vyskupijos ketinimų“, - mano dekanas.
Atstatys Jono bažnyčią
Uostamiestyje evangelikams liuteronams ketinama atstatyti Jono bažnyčią. Iš pradžių buvo ketinama statyti sumažintą jos variantą, kuris būtų palaidojęs idėją kada nors atkurti vieną gražiausių miesto statinių.
Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė siūlo atstatyti tokią Jono bažnyčią, kokia ji buvo Turgaus gatvėje nuo 1706-ųjų iki 1944-ųjų. Pasak iniciatyvinės grupės nario istoriko Dainiaus Elerto, yra išlikę pakankamai istorinės medžiagos Jono bažnyčiai atstatyti.
„Manoma, kad Vokietijoje gali būti ir bažnyčios brėžiniai, kurie buvo padaryti ją remontuojant ir praplečiant po didžiojo gaisro XIX amžiaus viduryje“, - teigė jis.
Anot D.Elerto, prieš trejetą metų vieni patys evangelikai liuteronai negalėjo ryžtis atstatyti tokią bažnyčią, kokia ji buvo.
„Dabar situacija pasikeitusi. Kultūros paveldui atstatyti galima gauti lėšų iš įvairiausių fondų. Tik iki šiol niekas nepasistengė šių lėšų gauti“, - teigė istorikas.
Iniciatyvinė grupė siūlo, kad Jono bažnyčia taptų ne tik maldos namais, bet ir kultūros centru.
„Pastate galėtų būti erdvė 1944-2007 metais išvykusių iš Klaipėdos kilusių ir čia gyvenančių miestiečių dialogui. Čia galėtų būti įrengta biblioteka-skaitykla, patalpos koncertams bei parodoms, padaryta apžvalgos aikštelė bokšte“, - rašoma iniciatyvinės grupės laiške.
Pasak D.Elerto, atstačius Jono bažnyčią būtų parodyta gera miesto savivaldybės valia ir ambicijos prikelti senamiestį naujam gyvenimui.
Koplyčia - visiems
Jau išduotas statybų leidimas statyti dar vienus maldos namus - visoms konfesijoms pritaikytą koplyčią Lėbartuose.
Iniciatyvos ėmėsi Palangos stačiatikiai. „Klaipėda“ rašė, kad koplyčią su 14 metrų aukščio bokštu ketinama statyti prie pagrindinio Lėbartų kapinių įėjimo kairiau esančiame kapinių skverelyje.
Koplyčia turėtų būti apie 60 kvadratinių metrų ploto, kurio pagrindinėje salėje bus galima atlikti laidotuvių apeigas.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjos Violetos Staskonienės, per daugiau nei mėnesį, kai išduotas statybų leidimas, konkrečių žygių statyboms dar nesiimta.
Šių metų kovą buvo planuota koplyčią pastatyti iki lapkričio 1-osios. Pasak V.Staskonienės, iniciatoriai dar nepateikė sutarties, kaip koplyčia bus naudojama.