Prie pat Klaipėdos esančiuose miškuose siautėja maniakiškų aistrų užvaldyti asmenys. Miško keliukuose prie Melnragės kažkoks tipas jau ne pirmus metus barsto žmones žalojančias, specialiai išaštrintas vinis. Kitoje vietoje - šalia Klaipėdos ligoninės kažkoks maniakas jau penkiasdešimt kartų bandė padegti mišką.
Pavojus nepraėjo iki šiol. Pietinėje miesto dalyje girininkų ir ugniagesių rūpestis - Dituva: tarp tūkstančių sodininkų netrūksta tų, kurie visas atliekas meta miške. Čia neretai kyla gaisrai, o šiukšlių išvežimas tapo didžiausiu Pamario girininkijos rūpesčiu. Dar labiau siaubti mišką prie Dituvos sodų trukdo tik karių iškasti nepravažiuojami grioviai.
Įtampos dienos
Klaipėdos girininkas Ričardas Staponkus pasakojo, kad nuo balandžio vidurio visa girininkija gyvena didžiulėje įtampoje. Tarp dviračių tako, vedančio nuo Vasaros estrados, ir Klaipėdos ligoninės miške ir šiandien galima pamatyti daugybę gaisro židinių. Maždaug per mėnesį iki gegužės 21-osios net pusšimtį kartų bandyta akiplėšiškai padegti. Kad tai padegimai, neabejoja niekas - tose pačiose vietose miškas negali tiek kartų savaime užsiliepsnoti.
Girininkai kartą pastebėjo įtartiną žmogų, kuris apsižvalgęs ir pastebėjęs, kad yra sekamas, greitai pranyko miško tankmėje. Vyriškis buvo toli, tuo metu jį vytis ar ieškoti nebuvo galimybių.
Daugkartiniai miško padegimo faktai užfiksuoti policijoje, vyksta tyrimas.
Tokie pat padegimai pavasarį pastebėti ir priešingoje miesto pusėje - pietinėje uostamiesčio dalyje, pelkėse prie Kuršių marių. Šią miškų teritoriją prižiūri Pamario girininkija.
Barsto vinis
Kitas keistas maniakas siaučia šalia I Melnragės. Jau dvejus metus miško keliukuose aplinkui gyvenvietę kažkas barsto specialiai padarytas vinis, kuriomis praduriamos automobilių padangos.
R.Staponkus pasakojo, kad nuo maniako kentėjo ir jo automobilis, ne kartą skundėsi kiti vairuotojai. Kad tokios pavojingos vinys ant kelio atsiranda neatsitiktinai, liudija kruopštus jų pagaminimas: metalinis vinies padas apkasamas žeme, paviršiuje lieka tik dalis kruopščiai nusmailinto smaigalio. Kažkas turi laiko ir noro gaminti tokias vinis, nes jokioje parduotuvėje jos neparduodamos.
Šiais metais vinys pasirodė ir aplinkui Melnragę besidriekiančiuose miško takeliuose. Užmynusi koja, neseniai nuo tokios vinies nukentėjo jauna moteris. Vinys tokios smailios, kad lengvai praduria vasariškos avalynės padą.
Pavogė 200 eglaičių
Šiaurinės Dituvos sodų dalies sodininkai be atvangos meta šiukšles, statybines atliekas į šalia esantį mišką. Pakanka peržengti sodo ribą į marių pusę ir atsivėręs peizažas iškart primena ne išpuoselėtą poilsio zoną, bet labiau Kalotės sąvartyną.
Pamario girininkas Aleksejus Kreišmonas tvirtino, kad neseniai griežtai kalbėjosi su Dituvos sodų pirmininku ir pareikalavo išvalyti šiukšlynus. Po to keletą dienų miškas buvo švaresnis, tačiau žmonių įprotis nepranyko: įvairios šiukšlės vėl gožia mišką.
Didelę žalą padarė vagys, iš miško šalia Dituvos sodų iškasę ir išvežę 200 girininkų pasodintų jaunų eglaičių. A.Kreišmonas pasakojo, kad vagis pavyko nustatyti, Klaipėdos rajono policija pradėjo tyrimą. Tačiau koks buvo visų nustebimas, kai pasirodė, jog vagys - miesto nakvynės namų gyventojai, sumokėję daugiau nei tūkstantį litų už gamtai padarytą žalą. Incidentas buvo baigtas, tačiau visiems aišku, kad už tų „bomžų“ stovėjo kiti žmonės.
Degina poilsiavietes
Miškuose šalia uostamiesčio nuolat laužomos, siaubiamos miškininkų įrengtos poilsiavietės.
Daugiau nei keturis dešimtmečius Šernų giriai atidavęs Stanislovas Mažeika pasakojo, kad miško teršimas, miškininkų iniciatyva įrengtų poilsiaviečių naikinimas ypač aktyvus pastarąjį dešimtmetį.
Girininko atmintyje įvykis, kai 15-16 metų girti paaugliai sudegino medinį stendą su nuoroda į poilsiavietę. Nors buvo iškviesta policija, tačiau dviejų pareigūnų ekipažas nenubaudė vandalų. Praėjusiais metais pradėta atkurti poilsiavietė vaizdingoje vietoje šalia Minijos, tačiau girininkai su nerimu laukia, kada ji bus nusiaubta.
Miškininkai neturi įgaliojimų stabdyti važiuojančių miško teršėjų, juos bausti. Policijos pareigūnai negali bausti vairuotojų, iš savo automobilių metančių šiukšles. Toks uždaras nebaudžiamumo ratas parankus teršėjams.
S.Mažeika teigė, kad Šernų mišką labiausiai teršia sodininkai. Iki šiol sodų savininkų niekas neįpareigoja turėti šiukšlių konteinerių, įvairios atliekos dažniausiai atsiduria miške. Nors Minijos sodo pirmininkas buvo baustas už aplinkos teršimą, tačiau praėjo laikas ir teritorija aplinkui sodą vėl teršiama. Didžiausia piniginė bauda už miško teršimą - tik keli šimtai litų.
Menkos piniginės baudos nepadeda kovoti su teršėjais.
“Klaipėda” (http://www.klaipeda.daily.lt)
