Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos lankytojai jau gali susipažinti su XV–XVIII a. pabaigos žemėlapių originalų kolekcija, pranešė VDU bibliotekos Rankraščių ir specialiųjų kolekcijų sektoriaus darbuotojai.
Vasario pabaigoje Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos Vaclovo Biržiškos skaityklos (K. Donelaičio g. 52–218) sienas papuošė ekonomisto, diplomato, visuomenės veikėjo bei kolekcininko dr. Jono Norkaičio XV–XVIII a. pabaigos žemėlapių kolekcija.
Senosios kartografijos kolekciją J. Norkaitis pradėjo kaupti dar 1965 metais, kai Vokietijoje, Štutgarte vykusioje grafikos mugėje, įsigijo pirmąjį Lietuvos senąjį žemėlapį, sakoma VDU pranešime. 2004-jų vasarą 50-osios Europos lietuviškųjų studijų savaitės Hiuttenfelde (Vokietija) metu sukauptą senųjų žemėlapių ir miestų vaizdų kolekciją J. Norkaitis padovanojo Vytauto Didžiojo universitetui. 2005 metų pradžioje ji pirmą kartą buvo eksponuojama VDU Išeivijos studijų centre, kur saugomas ir asmeninis J. Norkaičio archyvas.
Iki šių metų pradžios su senųjų žemėlapių kolekcija buvo galima susipažinti Bibliotekos virtualių parodų archyve, o nuo šiol su XV–XVIII a. pabaigos žemėlapių originalų kolekcija iš arti galės susipažinti kiekvienas universiteto bendruomenės narys ir svečias. Biblioteka tikisi, jog tai bus įdomi bei naudinga pažintis su praeitį liudijančiais senaisiais žemėlapiais ir kartu – tyrimo objektas kiekvienam, besidominčiam savo tautos ir valstybės praeitimi“, – teigė VDU bibliotekos Rankraščių ir specialiųjų kolekcijų sektoriaus vedėja dr. Laima Bucevičiūtė.
J. Norkaičio žemėlapių rinkinyje rasime vieno žymiausių Renesanso epochos kartografų – vokiečių ir flamandų mokslininko Gerardo Merkatoriaus 1595 m. Lietuvos žemėlapius, XVII a. I pusės kartografo Peterio Van Keeres'o žemėlapį, kuris vertintinas kaip 1595 m. Lietuvos žemėlapio perdirbinys. Lietuvos kartografijos istorijai itin svarbus 1613 metais Vilniaus vaivados Mikalojaus Kristupo Radvilos-Našlaitėlio iniciatyva ir lėšomis išleistas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis. Šio žemėlapio vėlesnį variantą ir įvairius XVII a. pabaigos – XVIII a. vidurio šio žemėlapio perdirbinius taip pat rasime J. Norkaičio kolekcijoje. Be kita ko, rinkinyje saugomi ir vokiečių leidėjo Johanno Baptisto Homanno XVIII a. pradžios Lenkijai ir Lietuvai skirti žemėlapiai, prancūzų kartografo Roberto de Vaugondy, vokiečių kartografo ir rašytojo Franzo Johanno Josepho von Reilly'io ir kitų autorių žemėlapiai bei ikonografinė medžiaga.
Jonas Norkaitis gimė Kaune 1928 metais, baigė pradžios mokyklą ir tris gimnazijos klases. 1940 metais su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Čia pusę metų mokėsi aukštesniojoje mokykloje Berlyne ir pusantrų metų Stolpe (šiandien Slupsk), rytinėje Pomeranijoje. 1942 m. grįžęs į Lietuvą, dvejus metus mokėsi Kauno V-ojoje gimnazijoje, tačiau 1944 metų vasarą vėl pasitraukė į Vokietiją. Tiubingeno, Stazburo ir Fraiburgo universitetuose studijavo filosofiją ir ekonomiką. 1956 metais Tiubingeno universitete apgynė filosofijos mokslų disertaciją „Kulturphilosophie bei Leo Frobenius“, 1957 metais tame pačime universitete baigė ir ekonomikos studijas.
Dirbo Vokietijos plieno pramonėje, aktyviai reiškėsi Vokietijos lietuvių ateitininkų, Vokietijos lietuvių bendruomenės veikloje. J. Norkaitis yra vienas iš Europos lietuviškųjų studijų savaitės aktyviausių rengėjų ir dalyvių. Bendradarbiavo „Lietuvių enciklopedijos“ ir „Aidų“ žurnalo leidyboje. Be kita ko, J. Norkaitis yra vienas 1981 metais įkurto Lietuvių kultūros instituto Vokietijoje steigėjų.
2005 metais J. Norkaitis buvo apdovanotas Tautinių mažumų ir Išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Garbės aukso ženklu „Už nuopelnus“. Šiuo metu visuomenės veikėjas gyvena Vokietijoje, tačiau aktyviai seka Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimo pulsą, kiekvienais metais trumpam sugrįžta į gimtinę, sakoma pranešime.
