Iki šiol neišspręstas klausimas, kas turės mokėti už rudens semestro studijas universitetuose, perpildė ne tik studentų, bet ir dėstytojų kantrybės taurę: universitetų profesinės sąjungos prabilo apie galimus streikus.
Klaipėdos universiteto (KU) profesinės sąjungos pirmininkė docentė Asta MarijaLapinskienė sako, kad dėstytojai neketina dirbti už ačiū ir jei reikės, griebsis kraštutinių priemonių.
„Pinigai iš studentų nebuvo renkami, o tos nesurinktos lėšos nuimamos nuo dėstytojų atlyginimų. Jeigu iki šiol ministerija neišsprendė to klausimo ir pinigų nebus, tai reiškia, kad nebus ir dėstytojams atlyginimų. Šiandien susitiksime su šalies universitetų rektoriais ir apie tai kalbėsime, nes situacija – tragiška, o mūsų kantrybė išseko. Jei ir taip juokingi atlyginimai dėstytojams dėl netesėtų Vyriausybės pažadų bus mažinami, organizuosime ir skelbsime streiką visos šalies mastu“, – sakė ji.
Pasak A. M. Lapinskienės, senieji universitetai dar šiek tiek geriau gyvena, nes turi daugiau apyvartinių lėšų, didesnį studentų skaičių, tačiau jaunesni universitetai, tarp kurių – ir uostamiesčio, dar neturintys tvirtų pamatų, „iš esmės yra griaunami“.
Profsąjungos pirmininkės teigimu, „labai greitai artėja laikas, kai dėstytojų universitetuose nebeliks“.
„Jau dabar jų labai trūksta, todėl dėstytojams didėja krūviai, nors atstovėti žymiai daugiau valandų prieš auditoriją tenka už tuos pačius pinigus. Atlyginimai yra tragiškai maži, mokslinei veiklai valandų nepaliekama, todėl pensinio amžiaus dėstytojai susirenka daiktus ir išeina, o jauni į jų vietą - neateina. Žmonės, turintys kvalifikacijas, mokantys kalbų, čia nesėdi, važiuoja dirbti į užsienį. Ir iš mūsų universiteto išvyko dešimtys jaunų žmonių. Juk čia jie net neturi jokių socialinių garantijų, negali pasiimti paskolos būstui, nes dirba pagal trumpalaikes darbo sutartis“, – sakė A. M. Lapinskienė.
Sunkymetis jau prasidėjo
KU studijų prorektorius Vaidutis Laurėnas teigė, kad universitetas jau dabar priverstas susiveržti diržus, nes lėšos, kurias tikėtasi surinkti iš studentų – daugiau nei milijonas litų, dar metų pradžioje buvo įskaičiuotos į universiteto išlaidų sąmatą ir yra gyvybiškai reikalingos.
Pasak V. Laurėno, jokių specialiųjų lėšų, iš kurių kai kurie politikai siūlo universitetams spręsti savo bėdas, KU neturi.
„Visos mūsų lėšos yra apskaitytos biudžete. Mes kiekvieną litą pervedame į Finansų ministerijos sąskaitą ir jokių kitokių lėšų neturime. O, tiesą sakant, jei ir užsidirbtume, tai tikrai ne Vyriausybės reikalas jas skirstyti. Mes irgi turim įsipareigojimų, sakykim, kad ir pusalkaniams kolegoms, kurie galo su galu nesuduria, turėdami jaunas ar didesnes šeimas“, – piktinosi prorektorius.
„Jei Vyriausybė pinigų taip ir neskirs, – arba liksim be pinigėlių ir Kalėdos bus labai liūdnos, arba mūsų studentai supras, kad universiteto funkcionavimas yra bendras reikalas, ir susimokės“, – sakė V. Laurėnas.
Sprendimas – spalį
Studijų prorektoriaus teigimu, šiuo metu KU administracija svarsto, kaip optimizuoti studijų procesą. Anot jo, tai natūralus, kasmet vykstantis procesas, tik šįmet jis – intensyvesnis. Esą ne tik todėl, kad universitetas politikų dėka atsidūrė sudėtingoje finansinėje situacijose, bet ir dėl to, jog šie metai – pirmieji, kai jaunuoliai dieninėse studijose mokysis už savo pinigus.
„Yra madingų programų – nesakau, kad jos nereikalingos, bet visi stoja į jas, o dalis programų lieka be dėmesio. Mes negalime jaunuoliams uždrausti studijuoti vadybą, jei jie turi tam sugebėjimų ir gali susimokėti“, – aiškino V. Laurėnas.
Anot jo, sprendimą, į kurias studijų programas kitąmet priėmimas nebus vykdomas, o kokios programos bus sujungtos, spalio 3 dieną priims Senatas.
„Administracija siūlo 2009 m. priėmimo nebevykdyti į lietuvių filologijos ir latvių kalbos, rusų filologijos ir lietuvių kalbos, muzikos teorijos ir istorijos programas, nes stojančiųjų į jas labai mažai. Bet atsiras ir naujų – bakalauro studijose greičiausiai bus grįžta prie senos ir šiuo metu labai reikalingos programos – vaikystės pedagogikos su ankstyvuoju užsienio kalbų mokymu, naujos programos turėtų atsirasti andragogikos srityje“, - pasakojo prorektorius.
„Visi turime prisiimti kaltę“
Vladas Žulkus, KU rektorius
Finansinė situacija universitete visuomet buvo sudėtinga, o šiemet – dar sunkesnė. Kitąmet, jei iš tiesų, kaip kalbama, universitetams finansavimas bus dar mažinamas 10 proc., bus dar blogiau. Atitinkamai turime racionalizuoti studijų programas – kai kurias grupes jungsim, į kai kurias kitąmet priėmimo nebus, todėl krūviai dėstytojams mažės, o gal vienas kitas dėstytojas, sudaręs trumpalaikę darbo sutartį, taps ir nereikalingas. Atlyginimų mes dėstytojams nemažiname, kaip tik šiemet jie buvo padidinti, galbūt netgi šiek tiek daugiau nei galėjome, iš dalies todėl ir susidarė finansiniai sunkumai. Kadangi finansinė situacija sudėtinga, Senatas priėmė sprendimą visai administracijai, pradedant rektoriumi ir baigiant prodekanais, 10 proc. sumažinti priedus prie atlyginimų. Priedai skiriami už efektyvų darbą, o jeigu mes nesusitvarkom su situacija, iš anksto neprognozuojam, kokia gali būti situacija fakultetuose su studentų priėmimu, studijų programomis, tada visi turime prisiimti kaltę.
Laima Švedaitė
