Kasmet stojantiesiems aukštosios mokyklos pasiūlo pluoštą naujų studijų programų. Ir nors teigiama, kad taip siekiama žengti koja kojon su rinkos tendencijomis, specialistai pastebi, jog jaunuoliai vis dar renkasi neperspektyvias specialybes.
Studijų kokybės vertinimo centras skaičiuoja, kad šiemet akredituota 137 naujų studijų programų įvairiose šalies aukštosiose mokyklose. Dauguma jų – universitetuose (89) ir I pakopos (98).
Iš Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamos AIKOS sistemoje pateiktų naujų studijų programų išsiskiria Medijos ir kompiuterinių žaidimų (Vilniaus verslo kolegija), Išmaniųjų įrenginių technologijų (Vilniaus kolegija), Bendruomenės vystymas (Vytauto Didžiojo universitetas), Ekonomikos inžinerija (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), Nanotechnologijos ir medžiagotyra (Vilniaus universitetas), Verslo sistemų kūrimas ir valdymas (Mykolo Romerio universitetas) studijų programos.
Tarp naujai akredituotų magistro laipsnio studijų išsiskiria Inžinerinė ekonomika ir vadyba (VGTU), Kūrybinis verslas (VU Tarptautinio verslo mokykla), Nanobiotechnologija (VGTU), Nepaprastųjų situacijų valdymas (MRU), Saulės elementų ir modulių inžinerija (VGTU) studijų programos.
Vis dėlto net ir patys aukštųjų mokyklų atstovai ragina atsargiai vertinti siūlomas naujoves. Kalbintas VGTU atstovas Justas Nugaras sako, jog skambus studijų programos pavadinimas iš tiesų negarantuoja darbo vietos.
„Būsimiems studentams siūlyčiau naujas, nepatikrintas studijų programas vertinti itin atsargiai – niekas nežino ir negali pakomentuoti jų turinio, garantuoti rengiamų specialistų paklausos darbo rinkoje, - teigia J. Nugaras. – Svarbiausia yra parengti studentus taip, kad jie turėtų reikiamas žinias bei įgūdžius, būtų naudingi trumpalaikėje, ir ilgalaikėje perspektyvoje.“
Studijos - asmenybės augimui
Pats VGTU šiemet nesiūlo naujų studijų programų (SKVC patvirtintos studijų programos ne visuomet pradedamos vykdyti tais pačiais metais – aut. past). Anot J. Nugaro, VGTU tobulina jau išbandytas ir patikrintas studijų programas.
„Dažnai jau antrame kurse mūsų studentai pradeda dirbti pagal studijuojamą specialybę. Studijų ir darbo derinimas motyvuoja studentus universitete sužinoti kuo daugiau, nes dirbdami jie mato realų žinių bei įgūdžių poreikį darbo rinkoje, - aiškina VGTU atstovas. - Tokie studentai gali kompetentingai vertinti studijas bei siūlyti pakeitimus, kurie labai naudingi tobulinant jau esamas programas.“
Anot ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriaus Nerijaus Pačėsos, studijos negali būti nei mados, nei užsakymo klausimas, mat jos pirmiausiai yra asmeninio augimo pagrindas.
„Siauras pasirinkimas atrodo patrauklus, nes pabaigus studijas galima aiškiai pasakyti „aš moku tą ir galiu dirbti šitą“, tačiau studijų prasmė yra kita – pirmiausiai, jaunas žmogus turi įgyti plataus mąstymo gebėjimus, - teigia ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius. - Visų specialybių specialistų yra per daug, bet jaunų žmonių su geru išsilavinimu lygiai taip pat trūksta visose srityse. Nėra nereikalingų ar neperspektyvių profesijų, yra tik blogi pasirinkimai, kuriuos lemia didelis noras pasirinkti perspektyviausią nišą.“
Nesirinkti neapdairiai
Tuo tarpu verslo atstovai ragina abiturientus rimtai apsvarstyti prieš pasirenkant studijų kryptį ir nesivadovauti klaidingais stereotipais, kad teisinis ar ekonominis išsilavinimas geriausiai užtikrina karjeros perspektyvas.
„Birželio pradžioje skelbti pirminiai duomenys apie tai, kokios studijų pakraipos
populiariausios šiais metais, verslo atstovų nenuteikia optimistiškai, - teigia Lietuvos verslo konfederacijos Žmogiškųjų išteklių komisijos pirmininkė Laura Duksaitė – Iškauskienė. – Vėl lyderiauja ekonomikos, finansų, teisės specialybės. Tikėtina, kad nemaža dalis šių jaunuolių po ketverių metų papildys bedarbių gretas, o šalies įmonės negalės vykdyti plėtros, nerasdamos tinkamų inžinierių, technologų, gamybos vadovų, programuotojų ar chemikų.“Pasak jos, šiuo metu darbo rinka perpildyta socialinį išsilavinimą turinčiais darbuotojais, kurių pasiūla viršija paklausą.
„Lietuvoje tebevyrauja prieš dvidešimt metų susiformavęs neteisingas požiūris į technologinės pakraipos specialybes. Įmonės galėtų samdyti 5 proc. daugiau technologinių specialybių darbuotojų nei samdo dabar, tačiau neranda tinkamų specialistų. Kažkodėl Lietuvos jaunuoliams vis dar atrodo, kad geriau būti bedarbiu teisininku, nei dirbančiu chemiku“, - teigia L. Duksaitė – Iškauskienė.
Tuo tarpu ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius teigia, kad Lietuvos ūkio struktūra yra taip išplėtota, kad labai priklauso nuo vadybinių (rinkodaros, finansų, kt.) sprendimų ir kompetencijų.
„Pramonė sudaro labai nedidelę dalį ir todėl mes negalim lygintis su tokiomis šalimis kaip Vokietija ar Jungtinės Amerikos valstijos, - sako N. Pačėsa. - Mums trūksta naujų verslų ir jų kuriamų naujų darbo vietų. Įprasta manyti, kad sudėtinga įsidarbinti pagal specialybę ar pradėti verslą neturint patirties. Tačiau būtent žinios ir įgūdžiai, įgyjami nuo pirmųjų metų universitete, bei studentų motyvacija padeda jiems skintis kelią darbo rinkoje.“
Prognozės prieštaringos
Statistikos departamento duomenimis per šių metų I ketvirtį užregistruota kelis kartus daugiau laisvų darbo vietų technologinio profilio specialistams nei socialinės pakraipos darbuotojams. Pavyzdžiui, apdirbamosios gamybos srityje užfiksuotos 2138 laisvos darbo vietos, tuo tarpu kai finansų ir draudimo sektoriuje 220.
Studijų kokybės vertinimo centro skaičiavimais, šiemet daugiausia akredituota socialinių mokslų studijų programų (78), tuo tarpu technologinių mokslų – keliskart mažiau (24 studijų programos), biomedicinos mokslų – 7, o fizinių – vos dvi.
Remiantis dar kitais Statistikos departamento bei Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, profesijos, kurioms siūloma daugiausiai darbo vietų ir kurioms prognozuojamas darbo vietų augimas iki 2016 m. yra prekybininkai, įvairių sričių vadybininkai, gydytojai ir slaugos specialistai, mokytojai.
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas skaičiuoja, kad 99 proc. jo absolventų dirba pagal specialybę: daugiau nei pusė jų yra vadybininkai ir specialistai, penktadalis – viduriniosios grandies vadovai, o 25 proc. – įmonių vadovai arba verslininkai. 66 proc. absolventų įsidarbino pagal specialybę dar studijų metu, ketvirtadalis – per 3 mėnesius po studijų baigimo, o likusieji – per pusmetį.
Verslininkai darbuotojų neranda
„Mars Lietuva“ Personalo skyriaus vadovė Dalia Vitkuvienė skundžiasi, kad vis sunkiau rasti tinkamų darbuotojų.
„Nors siūlome puikias sąlygas darbui ir tarptautinės karjeros galimybes, tačiau nerandame techninio ar technologinio išsilavinimo darbuotojų“, - teigia ji.
Šiemet LAMA BPO Bendrojo priėmimo duomenų bazėje užsiregistravo daugiau nei 30 tūkst. stojančiųjų, dalyvaujančių konkurse į aukštąsias mokyklas, iš kurių apie 40 proc. jaunuolių pasirinko socialinius ir humanitarinius mokslus, 15 proc. – technologinius ir fizinius.
Anot bendrovės „Sweco Lietuva“ prezidento Artūro Abromavičiaus, jaunimas mano, jog techninės specialybės reikalauja daug sunkaus ir kantraus darbo, o socialinių mokslų diplomas – pasiekiamas lengviau.
„Jaunuoliai pernelyg dažnai specialybę renkasi spontaniškai, neįvertindami savo vidinės motyvacijos. Todėl susiduriama su dideliu skaičiumi neapsisprendusių asmenybių, siekiančių ne įgyti fundamentalių profesinių žinių ir įgūdžių, o tiesiog gauti studijų diplomą“, - sako jis.
