Naujoji studentų krepšelių dalinimo sistema vieniems universitetams atnešė džiaugsmo, o kitiems – vargo.
Populiariausios studijų programos susirinko daugumą krepšelių, o kitoms specialybėms nemokamų vietų beveik neliko.
Daugiau nei pernai į valstybės finansuojamas vietas šiemet priėmė Vilniaus universitetas ir Kauno medicinos universitetas.
Net kelis kartus mažiau valstybės finansuojamų vietų gavo Lietuvos veterinarijos akademija, Žemės ūkio universitetas ir Kūno kultūros akademija.
Šiaulių universitetas studentų krepšelių šiemet gavo perpus mažiau nei praėjusiais metais.
Šiaulių universiteto prorektorius Juozas Pabrėža teigia, kad skirstyti studento krepšelius tik pagal šešias pagrindines sritis buvo pavojinga. „Ypač socialinių mokslų srityje, kurioje yra tiek daug skirtingų sričių įvyko nelabai tolygus pasiskirstymas“, aiškino jis.
Universitetų vadovai teigia, kad aukštojo mokslo reforma yra reikalinga, tačiau didžiausiu jos trūkumu vadina galimą neišvengiamą kai kurių universitetų jungimąsi. Manoma, kad mažiausiai gavę krepšelių universitetai turės šlietis prie didesnių.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius teigia, kad jau yra paskelbtas konkursas ir skirti 160 milijonų litų europinių lėšų aukštosioms mokykloms, pasiryžusioms jungtis.
Tačiau universitetai sako, kad nesijungs ir išgyvens. Švietimo įstaigos laukia už mokslą pasiruošusių mokėti studentų.
O Švietimo ir mokslo ministerija iš naujo ieško bankų, kurie sutiktų studentams teikti paskolas už mažesnes palūkanas. Dabar pasiūlytos palūkanos – 11 procentų litais ir keturi procentai eurais.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže
