Pasaulinio garso atlikėjų ir sporto garsenybių traukos centru turėjusi tapti Panevėžio „Cido“ arena verčia raudonuoti iš gėdos vietinius sporto specialistus.
Kad į šimtą milijonų litų Europos Sąjungos, valstybės ir Savivaldybės lėšų kainavusią tarptautinio lygio areną, turinčią vienintelį Baltijos šalyse dengtą dviračių treką, plūstų profesionalūs sportininkai, į ją dar reikia investuoti bent kelis šimtus tūkstančių litų, įsitikinęs Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro direktorius Bronislovas Pliavga.
Nors Europos dviračių sporto federacija neprieštarauja, kad 2012-aisiais būtent Panevėžyje vyktų Europos dviračių treko čempionatas, tam vienbalsiai pritarė ir Panevėžio savivaldybės Taryba, tačiau neradus finansavimo sporto fiesta Aukštaitijos sostinę aplenks.
Rengti čempionatą Lietuvai kainuotų 1,3 mln. litų, Lietuvos dviračių federacija prašo finansiškai prisidėti ir Panevėžį. Pasak B.Pliavgos, miesto indėlis į čempionatą siektų 300 tūkst. litų – tiek kainuotų moderni tarptautinio lygio varžyboms reikalinga įranga.
Gėda prieš sportininkus
B.Pliavgos nuomone, finansiškai prisidėti turėtų ne tik Savivaldybė, bet ir „Cido“ areną valdanti privati bendrovė.
„Arenos statybą finansavo Europos Sąjunga ir Vyriausybė, todėl dabar Panevėžiui neprisidėti prie joje galinčių vykti renginių būtų keista. Bet konkursą arenai valdyti laimėję verslininkai irgi žino, kam tas statinys turi būti skirtas, ir jų pagrindinė pa-reiga – paruošti bazę taip, kad arena galėtų funkcionuoti. Į Šiaulių areną malonu net nuvažiuoti, ne taip, kaip į Panevėžio“, – įsitikinęs B.Pliavga.
Kūno kultūros ir sporto centro vadovas pripažįsta, kad į tokią areną, kokia yra dabar, pakviesti profesionalius sportininkus gėda. Jo tvirtinimu, kad maždaug 6 mln. litų kainavęs dviračių trekas būtų populiarus tarp sportininkų, trūksta dar daugelio dalykų. B.Pliavgos teigimu, arenoje nėra jokios tinkamos įrangos, kad treke galėtų vykti treniruotės, varžybos.
„Praėjusį savaitgalį buvo gėda prieš trenerius ir sportininkus, susirinkusius į Lietuvos dviračių treko čempionatą. Jis organizuotas tikrai prastai. Net sirgaliai stebėjosi, kad tokį treką turinčioje arenoje teisėjai kaip sovietiniais laikais naudojosi chronometrais, kai visur laiką fiksuoja elektroninė įranga. Sportininkai priversti kasdien į treniruotes vežtis po 5000 eurų kainuojančius dviračius, nors viso pasaulio arenose įrengti boksai jiems laikyti. Panevėžio arenoje net nėra trenerių kabinetų, kur galėtų pasidėti treniruočių medžiagą“, – vardijo B.Pliavga.
Treku nesuviliojo
Apie tai, kad įsirengęs unikalų ir aukšto lygio treką Panevėžys negalės juo naudotis be specialios įrangos, sportininkai kalbėjo dar prieš arenos atidarymą. Tačiau miesto valdžioje viena kitą keitusioms politinėms partijoms tuomet labiau nei sportas rūpėjo pasiimti laurus ir sužibėti per arenos atidarymą.
B.Pliavga neabejoja: vien tik treku, nors atsiėjusiu milijonus litų, Panevėžys profesionalių sportininkų neprivilios. „Kalbos, kad į „Cido“ areną suvažiuos minios sportininkų, taip ir liks kalbomis, jeigu čia nebus jiems normalių sąlygų sportuoti“, – įsitikinęs Kūno kultūros ir sporto centro vadovas.
Arenos krikštatėviu laikomas Tarybos narys Vidmantas Urbonas tvirtina, kad ją statant buvo bandyta sutaupyti lėšų ir elektroninei įrangai, ir dviračių boksams. Tačiau esą dėl 2007–2008 m. kosminių statybos kainų tam pinigų neliko. V.Urbonas pritaria, kad neužbaigus arenos in-frastruktūros milijoninės vertės unikalusis trekas liko kone bevertis.
„Pasaulinėse arenose valanda tokio treko nuomos kainuoja per 100 eurų, dar tiek pat sportininkai sumoka už boksų dviračiams laikyti nuomą. Nors į Panevėžį ir atvažiuotų treniruotis sportininkai, kur jiems reiktų pasidėti savo dviračius?“ – svarstė V.Urbonas.
Jo nuomone, investuoti į treką turinčią areną privalėtų ne Savivaldybės konkursą ją valdyti laimėję verslininkai, o specifinius renginius organizuojanti Dviračių federacija.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
