Ar girdėjote, kad Lietuva nebepretenduoja tapti drąsia šalimi? Prieš metus tuometės socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybės pradėta rengti „Lietuvos – drąsios šalies“ įvaizdžio programa ekonominio sunkmečio sąlygomis karpant biudžeto išlaidas nutraukta.
Taigi Lietuva atsisako kurti drąsios šalies įvaizdį. Šią žinią paskelbęs Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis pripažino, kad ne įvaizdis dabar svarbiausia, iš tikrųjų reikia pinigus taupyti. Programos nutraukimas vien šiemet biudžetui padės sutaupyti beveik du milijonus litų.
Lyg ir galėtume ploti katučių džiaugdamiesi, kad sprendimas atsisakyti programos drąsus ir protingas. Bet kyla kitas klausimas, ar tokios programos iš viso reikėjo? Lietuvos įvaizdžiui formuoti vien per 2005-2008 metų laikotarpį iššvaistyta mažiausiai 63 milijonai litų. Jų fone tie šiemet planuojami sutaupyti du milijonai atrodo daugiau nei skurdžiai.
Kita bėda, kad tie 63 milijonai taip ir nepadėjo sukurti norimo įvaizdžio, o daugybė „Lietuvos – drąsios šalies“ programos projektų patyrė visišką fiasko. Prisiminkime Lietuvos prekių ženklo konkursą. Laimėjo ženklas, kuris kaip dvynys buvo panašus į vieno Kanados miesto ženklą. Tad buvo paskelbtas naujas konkursas. Naujojo Lietuvos turizmo ir verslo ženklo sukūrimo ir jo naudojimo studijai parengti buvo atseikėta 1,4 mln. litų. Tik kažkaip tas ženklas ne tik pasaulyje, bet ir pačioje Lietuvoje nelabai prigijo ir neišpopuliarėjo.
Bet nenusiminkime, tai ne vienintelis įvaizdžio formavimo projektas. Drąsios šalies įvaizdį kuriantys ekspertai pažėrė siūlymą, kaip Lietuvos idėją išpopuliarinti pasaulyje. Nuspręsta, kad praverstų kokybiškas vaidybinis filmas apie herojiškas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovas, kuris būtų kuriamas Holivudo studijose ir rodomas visame pasaulyje. Drąsi fantazija, tiesa? Manau, tokių išminties perlų galėtume pažerti kiekvienas iš mūsų.
Bet ir čia ne pabaiga. Vykdant šią programą dar buvo išleista prabangios poligrafinės kokybės šimto puslapių apimties nesiekianti, siuvinėtais viršeliais knygelė „Lietuvos įvaizdžio knyga. Praktinis vadovas“. Jos tikslas labai drąsus - išmokyti valstybės institucijų atstovus vienu balsu kalbėti apie drąsios šalies įvaizdį. Drąsi ir kaina.
Kiekviena knygelė atsiėjo 700 litų. Visas šimto egzempliorių tiražas mokesčių mokėtojams kainavo 70 tūkstančių litų. Ši auksinė knygelė ir buvo paskutinis lašas, perpildęs dabartinės Vyriausybės kantrybę. Vyriausybės kancleris nustebo dėl tokios kainos ir paprašė kanceliarijos vidaus auditorių patikrinti, ar ji pagrįsta. Vidaus audito išvados buvo drąsios. Jos atskleidė, kad Lietuvos įvaizdis formuojamas neracionaliai, o šiam tikslui skirtos lėšos naudojamos neefektyviai, nes šalies įvaizdžiui formuoti išleisti 63 milijonai nedavė lauktų rezultatų. Tuo ir baigėsi unikaliosios Lietuvos drąsos paieškos. Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis pripažino, kad nėra tikras, ar prie programos „Lietuva – drąsi šalis“ iš viso kada nors bus grįžta.
Tikėkimės, kad nebus. Nes ir be šalies įvaizdį kuriančių ekspertų žarstomų siūlymų esame labai drąsi šalis. Netikite? Pabandysiu įtikinti. Argi nedrąsi yra šalis, kuri drąsiai kiša milijonus į Valdovų rūmų, kurie užgožė Katedrą ir sudarkė Katedros aikštę, statybą? Argi ne drąsos aura spinduliuoja ir mūsų dabartinė Vyriausybė ir jos vadovas? Pripažinkime, juk reikia drąsos nuolat priiminėti drastiškas mokesčių reformas.
Drąsiai buvo didinamas ir vėl žadamas didinti pridėtinės vertės mokestis (PVM), padidinti mokesčiai ir panaikintos lengvatos kai kurioms verslo rūšims. Į drąsių sprendimų taikinį papuolė ir žiniasklaida. Valdžiai užteko drąsos panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas spaudai ir nuo 5 proc. jį padidinti iki 19. O net keturios Europos Sąjungos šalys – Didžioji Britanija, Belgija, Suomija ir Lenkija – periodinei spaudai taiko nulinį PVM tarifą, dar devyniose šalyse šis mokestis neviršija 5 proc.
Šalyje drąsiai apmokestintas aukštasis mokslas, drąsiai kalbama apie motinystės (tėvystės) išmokų mažinimą, drąsiai imtasi sveikatos sistemos reformos, kurią vykdant ketinama rajoninėse ligoninėse panaikinti daugybę skyrių, o gyvybiškai svarbias paslaugas, kaip reanimaciją, teikti tik didžiosiose ligoninėse. Kažin ar kur pasaulyje dar rasime drąsesnę valdžią?
Išmetėme milijonus drąsios šalies įvaizdžiui formuoti, o reikėjo tik plačiau atsimerkti ir pamatyti, kad ir be jokių koncepcijų esame tikra drąsos oazė pasaulyje.
Milda JUDELYTĖ
