Palangoje, Klaipėdos Galerijoje, S. Dariaus ir S.Girėno 13, veikia pasaulinė lėlių paroda, kurią pristato tarptautinis kultūros ir meno centras, parodos- projekto kuratorė Viktorija Voronova.
Projekto metu lėles kūrė dailininkai - lėlininkai ir meno bei visuomenės veikėjai. Paroda skirta paremti onkologinėmis ligomis sergančius vaikus. Baigiamasis akordas - labdaros aukcionas, kurio įvyks šių metų rugsėjo 17 d. Vilniaus Rotušėje.
Galerija dirba: kiekvieną dieną nuo 12 – 22 val.
Keturias dienas profesionalūs dailininkai-lėlininkai iš Ispanijos, Vokietijos, Rusijos, Lietuvos, Latvijos, Kroatijos ir Olandijos pagal Lietuvos ir Latvijos žymių žmonių eskizus, idėjas kūrė autorines lėles labdaros aukcionui. Aukciono metu surinktos lėšos bus skirtos vėžiu sergančių vaikų gydymui.
Medicininės statistikos duomenimis kiekvienais metais pasaulyje nuo vėžio miršta apie 100 000 vaikų. Tai – 250 vaikų kasdien arba 10 vaikų kas valandą. Lietuvoje nuo vėžio kiekvieną mėnesį miršta du vaikai. Vėžys – labai sunki, bet šiandien jau išgydoma liga. Didžioji dalis vaikų galėtų išgyventi, deja, neužtenka lėšų kvalifikuotai medicininei pagalbai, trūksta mūsų geranoriškumo, dalyvaujant kraujo ir organų donorystėje. Sergantiems vaikams neturi rūpėti , kad neužtenka lėšų jų gydymui. Tuo turim pasirūpinti mes, esantys šalia jų.
Tarptautinis kultūros ir meno centras kviečia žinomus politikus, verslininkus, menininkus, rašytojus, muzikantus dalyvauti paramos projekte, kurio metu jie kartu su profesionaliais dailininkais-lėlininkais kurs lėles.
Padėti sergantiems vaikams sutiko daugiau nei 20 profesionalių dailininkų-lėlininkų iš Vokietijos, Olandijos, JAV, Latvijos, Lietuvos, Rusijos.
Projekto metu sukurtų autorinių lėlių paroda atidaroma Palangoje šių metų rugpjūčio 7 d. adresu:Klaipėdos Meno Galerija, S.DARIAUS IR S.GIRĖNO 13, PALANGA Vėliau parodą bus eksponuojama Vilniuje. Labdaros aukcionas įvyks šių metų rugsėjo 17 d. Vilniaus Rotušėje.
Autorinė lėlė nebetelpa į vieną žodį. Lėlės tarsi išeina iš tradicinių „lėlių pasaulio“, tai meno kūriniai, kuriuose įkūnytos emocijos, charakteriai, laikas ir požiūris į mus supantį pasaulį. Tokie darbai negali nejaudinti. Kiekvienas matydamas ir stebėdamas, savaip sugrįžta į vaikystę, paskęsta prisiminimuose, istorijos ir amžinybės klausimynuose.
Kiekvienas projekto dalyvis kuriamoje lėlėje paliko dalelę savęs. Akcijoje taip pat dalyvavo ir Laima Vaikulė: „Aš neseniai dalyvavau protesto akcijoje prieš barbarišką ką tik gimusių baltųjų ruoniukų-jauniklių žudymą. Aš mačiau, kaip žudo bejėgius gyvūnus. Tai visam laikui išliks mano atmintyje. Siaubinga, kai verkia mažyliai ir jų mamos. Neįsivaizduoju, kokiu storaodžiu reikia būti, kad išliktum abejingas kito skausmui. Mes su menininke sukūrėme lėlę, rankose laikančią mažytį ruoniuką – vaiko bejėgiškumo ir pažeidžiamumo simbolį. Man labai norėtųsi, kad mano lėlė paskatintų kiekvieną iš mūsų susimąstyti ne tik apie save, savo gerovę, bet ir apie ateitį – vaikus – pačias švelniausias, bejėgiškiausias, trapiausias ir nekalčiausias būtybes. Aš noriu, kad mano lėlė primintų apie mūsų visų atsakomybę prieš vaikus“.
Leonidas Donskis, tvirtinantis, kad iš visų meno rūšių jis „draugauja“ tik su muzika, apdovanojo savo lėlę gilia prasme, suteikė jai savo auksinių minčių. O menininkės Jūratės Jasevičienės dėka ant lėlės galvos atsirado savotiškas minčių fontanas, turintis susuktos auksinio pergamento, perrišto vielute, formą. Išvyniojus pergamentą galima perskaityti profesoriaus minčių apie išmintį, harmoniją, laimę ir grožį.
„Aš nė sekundės neabejojau, dalyvauti projekte ar ne, – teigia profesorius, – labai greitai pajutau šio projekto idėjos nuoširdumą. Kai kalbama apie pagalbą vaikams, negalima likti nuošalyje arba nerasti tam laiko. Juk, jeigu nerasime laiko dabar, tai anksčiau ar vėliau neberasime laiko tam, kas svarbiausia. Į lėlę sudėjau tai, kas brangiausia – savo mintis“.
„Autorinėmis lėlėmis mes norėjome atkreipti visuomenės dėmesį į šią ligą, kuria serga ir vaikai, – teigia projekto organizatorė – Tarptautinio kultūros ir meno centro direktorė, Viktorija Voronova, – Juk vėžys nesirenka – serga ir berniukai, ir mergaitės, ir kūdikiai, ir paaugliai, serga ir kaimo, ir miesto vaikai, ir turtingi, ir vargšai. Nėra būdo, kuris padėtų apsisaugoti vaikus nuo vėžio, tačiau sergantiems vaikams galima padėti. Tai išbandymas ne tik sergančiajam ir jo artimiesiems, bet ir mums visiems. Šiais laikais vėžys jau išgydomas. Gėda ir baisu žinoti, kad labai dažnai vaikai miršta tik todėl, kad laiku neatsiranda žmonių, galinčių sumokėti už gydymą. Su tuo negalima taikstytis, su tuo reikia kovoti. Mes esame labai dėkingi tiems, kurie sutiko dalyvauti projekte, tiems, kurie neliko abejingi ir nepraėjo pro šalį. Ir jeigu mūsų projektas padės išgyti nors vienam vaikui, mums tai bus didžiulė pergalė“.
