Pasak „Vičiūnų grupės“ vadovo Šarūno Matijošaičio, išskirtinę griovimo technologiją padiktavo išskirtinės aplinkybės. Statinys miesto centre, kur judrus eismas, daugybė žmonių bei komercinių įstaigų, netoliese veikia ir degalinė. Todėl daugeliui įspūdingesnis sprogdinimo scenarijus svarstytas nebuvo. Be to, vaiduoklio griaučiai monolitiniai, itin tvirti – sprogdinant iš apačios greičiausiai smegteltų vos vienas ar keli statinio aukštai, o kiti liktų pavojingai dunksoti.
„Standartinis variantas būtų griauti specialiu ilgastrėliu ekskavatoriumi. Tačiau ne paslaptis, kad savo veikloje nevengiame inovatyvių dar neišmėgintų sprendimų. Šis atvejis ne išimtis – kadangi ant stogo vienu metu dirbs visi trys ekskavatoriai, bus taupomi ne tik finansiniai, bet ir brangūs laiko kaštai. Taip pat nebus trukdomi gyventojai – gabenant ilgastrėlę techniką, Kauno centre tektų kuriam laikui sustabdyti eismą. Mūsų pasirinkta griovimo technologija, pastato vieta ir aukštis miestiečiams garantuoja ne mažiau įspūdingą, bet gerokai ilgesnį nei vienkartinis sprogimas, reginį“, – pasakojo Šarūnas Matijošaitis.
Ant 42 metrų „Respublikos“ stogo užkelti trys po 21 toną sveriantys ekskavatoriai, aukštas po aukšto žemyn karpantys stambiąsias konstrukcijas, kurių vidinio griovimo metu neįveikė mažieji „Bobcat“ krautuvai. Tai pirmas kartas Baltijos šalyse, kai naudojama būtent tokia griovimo technologija. Anot darbus vykdančios mažosios bendrijos „Pastatų griovimas“ atstovo Dariaus Janušo, saugumu ji niekuo nenusileidžia kitoms pastatų demontavimo technologijoms.
„Sovietų laikais statyti monolitiniai monstrai gal ir nepasižymi skoninga architektūra ar geromis energinėmis savybėmis, tačiau yra nepaprastai tvirti. Tai ir išnaudojome: mūsų skaičiavimais, skirtingi „Respublikos“ korpusai be vargo atlaikytų ir keliolika kartų didesnį svorį nei mūsiškiai 20 tonų ekskavatoriai“, – sako D. Janušas.
Sukarpytą statybų laužą ekskavatoriai iškart ant stogo karpo į mažus gabalėlius (maždaug 30x30 cm), rūšiuoja ir liftų šachtomis meta žemyn. Šachtose veikia vandens purkštukai, drėkinantys orą ir taip leidžiantys dulkes ant žemės. Teigiama, kad tokia technologija sumažina į aplinką patenkančių dulkių kiekį ir tausoja griovimui būtiną vandenį.
Po kelių sekundžių laisvojo kritimo šachtų apačią pasiekusio statybų laužo laukia specialios gaudyklės, nukreipiančios jį į numatytą vietą. Griovimo aikštelėje apačioje „Respublikos“ likučiai toliau rūšiuojami, smulkinami smulkintuvais ir iš teritorijos išvežami savivarčiais.
Įdomu tai, kad nugriovus dabartinius griaučius, o naujajam „Magnum“ dar neišstybus, priešais Nemuno salą atsivers ir kelis mėnesius plytės dar neregėta visapusė Kauno centro panorama.
Patį verslo centrą „Magnum“ „Vičiūnų grupė“ statyti pradės vos užbaigusi griovimą – 2017 m. pirmoje pusėje. Be pagrindinio grupės biuro, čia įsikurs kitos didelės kompanijos, veiks 2 200 m2 komercinės patalpos, modernios pagal poreikį transformuojamos konferencijų salės, pirmasis Kaune vaikų dienos centras biurų pastate, lauko terasos, taip pat kavinė, restoranas ir „Sky“ baras su panorama į Nemuno salą bei senamiestį.
Projektu bus užbaigtas miesto centro architektūrinis ansamblis tarp „Žalgirio“ arenos, „Akropolio“ ir Laisvės alėjos. Verslo resursais bus atkurta istorinė pro sklypą kadaise besidriekusi Spaustuvininkų gatvelė. Sovietinių statybų metu sunaikinta gatvė bus rekonstruota į pėsčiųjų bulvarą, kuris leis nuo Simono Daukanto tilto patogiau pasiekti „Akropolį“. Tuo tarpu nebelikus dabartinių tvorų bei pastato griaučių, atsivers visapusė šios neeilinės centro vietos panorama.
