Į kredito uniją atėję ieškoti pagalbos sutuoktiniai pakliuvo į gudriai paspęstus spąstus. Kalbėdami kredito unijos vardu, aferistai jiems pakišo pasirašyti uždarosios akcinės bendrovės dokumentus.
Pasisiūlė nupirkti skolą bankui
Algirdas Petras Pipiras su partneriu dar 2004 m. pradėjo nedidelį verslą ir tuometiniam „Hansabankui“ (dabar – „Swedbank“) už 30 tūkst. Lt įkeitė 56,8 kv. m ploto butą Vilniuje, Žirmūnuose. Žmona Alma tam neprieštaravo. Vėliau dėl prasidėjusios krizės ir partnerio nesąžiningumo A.P.Pipiras patyrė nuostolių ir kredito grąžinti negalėjo, todėl butas buvo areštuotas ir pradėta priverstinio išieškojimo procedūra.
Atsidūrę beviltiškoje padėtyje, 2008 m. gruodį sutuoktiniai kreipėsi į kredito uniją „Sostinės kreditas“. „Ją pasirinkome beveik atsitiktinai, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo A.P.Pipiras. – Lyg tyčia savo pašto dėžutėje radome šios unijos informacinį laišką.“
Vyras papasakojo, kad unijoje jį maloniai priėmė „Sostinės kredito“ atstovė Neringa Sakalauskienė, pateikusi tai patvirtinančią vizitinę kortelę. Tą pačią dieną unijos atstovas Adomas Dusevičius apsilankė sutuoktinių namuose ir pasakė, kad „Sostinės kreditas“ galėtų nupirkti banko skolą.
Unijos atstovai iškėlė sąlygas: paskolą su 22 proc. palūkanomis Pipirai „Sostinės kreditui“ turėtų grąžinti per trejus metus, taip pat nurodė, kad reikia labai skubiai pasirašyti keletą dokumentų. A.Dusevičius ragino negaišti ir atvykti juos pasirašyti jau kitą rytą, nes kitaip bus per vėlu.
Unija – ne unija
Kitos dienos, t. y. 2008 m. gruodžio 15 d., rytą sutuoktiniai nuvyko kredito unijos „Sostinės kreditas“ informaciniame laiške nurodytu adresu. Čia jiems buvo pateikti pasirašyti dokumentai ir nurodyta, kad pasirašyti reikia labai skubiai ir tuoj pat vykti pas antstolį. Nors pagalbos pasiūlymai Pipirams buvo teikiami kredito unijos vardu, pasirašyti buvo pateiktas lizingo sutarties su UAB „Vilniaus finansai“ tekstas.
„Kai paklausiau, kodėl lizingo sutartis sudaroma ne su kredito unija, man buvo paaiškinta, kad „Vilniaus finansai“ ir kredito unija „Sostinės kreditas“ yra susijusios įmonės ir dėl tam tikrų mokestinių bei teisinių priežasčių, kurių man tiksliai neįvardijo, man būsią geriau, jei lizingo sutartis bus pasirašyta būtent su „Vilniaus finansais“, – sakė A.P.Pipiras.
Sutuoktiniams, A.P.Pipiro teigimu, nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su dokumentais argumentuojant tuo, kad nebėra laiko formalumams sutvarkyti, „nes kitaip butas bus parduotas iš varžytinių“. Nuvykus pas antstolį, jiems buvo nurodyta skubiai parašyti prašymus, kurių tekstų turinį nurodė kredito unijos „Sostinės kreditas“ atstovai.
Sutuoktiniai manė, kad jiems tiesiog paskolinami pinigai, reikalingi padengti skolą bankui. Tik daug vėliau jie sužinojo, kad savo parašais buto nuosavybės teisę perleido „Vilniaus finansams“, o norėdami susigrąžinti butą, turės sumokėti 81 009 Lt.
Dokumentuose rašoma, kad lizingo davėjas „Vilniaus finansai“ nuosavybės teise iš A.Pipirienės įgijo butą ir perdavė jį lizingo gavėjui A.P.Pipirui už užmokestį. Sutuoktiniai nebuvo informuoti, kad kitą dieną, gruodžio 16-ąją, antstolis Valdas Čeglikas už 47 600,32 Lt pardavė butą „Vilniaus finansams“, o 2009 m. sausio 6 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis pardavimo aktą patvirtino.
Pašlijo sveikata
„Manėme, kad mokėdami įmokas pagal lizingo sutartį mes po truputį grąžiname skolą „Vilniaus finansams“. Tačiau žmona prarado darbą, aš irgi buvau bedarbis, todėl susidarė įsiskolinimas. „Vilniaus finansų“ atstovai su mumis kalbėdavosi labai arogantiškai, A.Dusevičius grasino mums, kad jeigu laiku nemokėsime įmokų, neteksime buto ir turėsime išsikraustyti. Nuolat jautėme stresą ir baimę, žmonai sutriko sveikata, jai buvo diagnozuota hipertenzija. Su mumis gyveno nepilnametė dukra, todėl labai nerimavome, kad prarasime būstą“, – pasakojo A.P.Pipiras.
Apimti nevilties, 2010 m. kovo mėnesį sutuoktiniai paprašė „Vilniaus finansų“ sumažinti mėnesio įmokas. Jiems buvo pasiūlyta pasirašyti dar pluoštą dokumentų ir paaiškinta, jog galės mokėti kas mėnesį po 800 Lt, kurie būsią įskaičiuoti į skolos grąžinimą. Tačiau iš tikrųjų lizingo sutartis buvo nutraukta ir nuo šiol sutuoktiniai mokėjo ne įmokas pagal ją, o nuompinigius.
„Kaip įprasta, pateikti dokumentai buvo pasirašyti labai skubiai, nesudarius galimybių su jais susipažinti, – prisiminė A.P.Pipiras. – Į bet kokius klausimus, susijusius su dokumentų data ar turiniu, „Vilniaus finansų“ atstovai atsakydavo, kad taip reikia ir jeigu mes gilinsimės į dokumentų turinį, gaišime laiką ir neteksime buto.“
Dalis dokumentų buvo pasirašyti atgaline data, du dokumentai – kiek daugiau nei 10 tūkst. Lt vekseliai. „Buvome įsitikinę, kad tie mūsų kas mėnesį sumokami 800 Lt įskaičiuojami skolai padengti, nes būtent taip mums aiškino, – sakė vyras. – Tačiau 2011 m. vasarą N.Sakalauskienė pareiškė, kad butas mums nebepriklauso, o mokėtos įmokos yra nuomos mokestis už tai, kad jame gyvename. Patyrėme tikrą šoką.“
A.P.Pipiras kreipėsi į teisininkus, kurie greitai išsiaiškino, kad hipotekos lakštu „Vilniaus finansai“ dar 2009 m. gegužę įkeitė butą „Sostinės kreditui“. Hipoteka užtikrintos prievolės dydis – net 150 tūkst. Lt.
Sutuoktiniai pagal lizingo ir nuomos sutartis bei vekselius „Vilniaus finansams“ sumokėjo 36,6 tūkst. Lt.
