Ungurys yra skani ir brangi žuvis. O jei Lietuvos valdininkai nusprendžia pirkti, parduoti, veisti ar ganyti juos už Europos Sąjungos (ES) pinigus – jie tampa tiesiog neįkainuojamais. Ir iškart kyla aršios interesų kovos.
Tarp prokuratūros ir teismo svaidomai – grąžintai perrašyti kaltinamąjį aktą - „Mailiaus bylai“ žiniasklaidos dėmesio netrūksta, o štai kitas - dar didesniais apetitais atsiduodantis – projektas ramiai stumiasi į priekį, braudamasis pro formalius ekspertinius ir biurokratinius filturs.
„Balsas.lt“ jau rašė apie didelės vertės projektą, kurio pinigus ES lėšas ketina įsisavinti Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tikslai, uždaviniai ir kaštai išdėstomi žemiau nurodytoje lentelėje.
(Kainos lentelėje ir tekste pateikiamos su PVM)
Projekto uždaviniai | Išlaidų kategorija | Paramos suma (Lt) | Dalis% | |
Atkurti, apsaugoti europinių ungurių išteklius Lietuvoje ir vykdyti jų mokslinę stebėseną bei tyrimus | Įveisti skirtų europinių ungurių įsigijimo išlaidos | 2 875 760 | 57,5 | |
Įveisti skirtų europinių ungurių ekspertinio vertinimo pas teikėją išlaidos | 15 000 | 0,3 | ||
Objektų, skirtų europinių ungurių karantinavimui ir perlaikymui, pritaikymo išlaidos | 706 602 | 14,1 | ||
Europinių ungurių transportavimo iki paleidimo vietos išlaidos | 241 124 | 4,8 | ||
Motorinės transporto priemonės įsigijimas | 280 357 | 5,6 | ||
Įveisiamų europinių ungurių ženklinimo išlaidos | 17 065 | 0,3 | ||
Europinių ungurių išteklių valdymo Lietuvoje plane numatytos mokslinės stebėsenos ir vertinimo išlaidos | 336 188 | 6,7 | ||
Europinių ungurių išteklių valdymo Lietuvoje plane numatytų tyrimų, reikalingų planui įgyvendinti, užtikrinimo ir/ arba optimizavimo išlaidos | 318 594 | 6,4 | ||
Išlaidos, susijusios su atsiskaitomosios sąskaitos, kuri skirta projekto lėšoms, atidarymu ir aptarnavimu | 1 000 | 0,02 | ||
Projekto bendrosios išlaidos | 109 090 | 2,2 | ||
Projekto viešinimo išlaidos | 99 220 | 2,0 | ||
VISO: | 5 000 000 | ≈100 | ||
Šiuos užmojus Nacionalinei mokėjimų agentūrai (NMA) vertino KU GMMF Biologijos katedros lektorius, Žuvų išteklių naudojimo ir atkūrimo Tarybos prie LR Aplinkos Ministerijos narys Antanas Kontautas.
Dalis projekto punktų A. Kontautui abejonių sukėlė, o dalį ungurių dauginimo entuziastų užmojų jis saikingai sukritikavo. Visą akto tekstą pridedame (žr. priedą).
Antai, A. Kontautas gan skeptiškai vertina „Motorinės transporto priemonės įsigyjimo išlaidas“, kurių ungurių veisikai susiplanavo net už 280 357 litus.
„Numatyta įsigyti modernią žuvų pervežimo mašiną, kuri galėtų pasitarnauti ir kitiems įžuvinimo darbams. Bet jei galvoti tik apie ungurių įžuvinimą, tai pakaktų nupirkti bent dešimt vieno kubo talpos žuvies pervežimo talpų su autopriekaba, kurių kaina siektų apie 12 000 litų kiekvienos, ir tai sudarytų galimybę pilnai patenkinti visos Žuvininkystės tarnybos poreikius žuvivaisai, tuo labiau, kad tarnybos transporto priemonių sąraše yra daug padidinto pravažumo transporto priemonių“, - rašo ekspertas.
Apie pačių ungurių, kuriais ketinama prisodrinti Lietuvos vandens telkinius kainą A. Kontautas atsiliepa saikingiau. „Pateikta stiklinių unguriukų įsigyjimo kaina yra didesnė nei buvo rinkoje šiais metais (pateikta – 3133,42 lt/kg, nors pridėtuose dokumentuose firmos „UK.glass eels“ nurodoma kaina yra 2589,6 lt/kg). Šiais metais stiklinio ungurio kaina svyravo ir siekė vidutiniškai apie 2416,96 lt/kg. Tačiau sekantiems metams prognozės yra labiau pesimistinės kainos atžvilgiu, ir, jei Prancūzija nesilaikys ES CITIES reikalavimų neparduoti stiklinio ungurio trečiosioms šalims, jo kaina kitų metų pavasarį gali siekti apie 3107,52 lt/kg“, - teigia vertintojas. Kontautas taip pat už išlaidas, kurios susijusios su ungurių ženklinimu ir stebėjimu.
Europinių ungurių ženklinimo išlaidos esą yra būtinos, vykdant Europinių ungurių Anguilla anguilla L. išteklių valdymo Lietuvoje plane numatytas monitoringo priemones. Europinių ungurių išteklių valdymo Lietuvoje plane numatytos mokslinės stebėsenos ir vertinimo išlaidos irgi neva būtinos, vykdant Europinių ungurių Anguilla anguilla L. išteklių valdymo Lietuvoje plane numatytas monitoringo priemones.
Įleisime ir suvalgysime?
Akvakultūros srityje dirbantis verslininkas Vytautas Petrušonis („Balsas.lt“ žinoma, kad jis yra vienas iš įtariamųjų „Mailiaus byloje“) situaciją ir užmojus komentuoja kur kas griežčiau.
Pasak V. Petrušonio, nėra akivaizdu, kad projektu, kuriame milijonus vartys valdiška įstaiga, apskritai bus unguriais praturtinta Lietuva. „Kad padidintume ungurių išteklius geriausias būdas tą padaryti: uždrausti jų gaudymą 10 metų visoje Lietuvos teritorijoje ir tą kontroliuoti, taip pat 10 metų uždrausti pardavinėti ungurius Lietuvoje, nes neuždraudus, vietiniai brakonieriai vaidins, kad pardavinėja ungurius iš Kinijos, nes juos atskirti sunku, ir taip apgaudinės valstybę. Kažkodėl projektas tokio būdo nesiūlo, nes tada nebereikalingas ir projektas. Unguriai visus amžius patys plaukė į Lietuvos vandenis ir jų buvo palyginti daug net kažkada šimtais tonų, todėl jie ir dabar gal mažesniais būriais plauks ir plaukia į Lietuvą, tik reikia jų neišgaudyti. Kai padidės jų kiekiai Lietuvoje, o taip pat ir kitose Europos šalyse, tada savaime ir jų atplaus ir į Lietuvą daugiau“, - įsitikinęs jis.
V. Petrušonis kelia klausimą: „Ar neužtenka natūraliai atplaukiančių ir taip, uždraudus gaudymą, didinti jų kiekius ne tik Lietuvoje, nes jie grįžta į jūrą ir plaukia į Saragaso jūrą Atlanto vandenyne neršti? Kam pirkti „stiklinukus“ iš jų natūralių ir žymiai gausesnių būrių prie Anglijos ar Prancūzijos ar Ispanijos krantų ir juos vežti į Lietuvą, kad taip gausinti visos Europos bendrąjį kiekį, kai tas kiekis naturaliai gali gausėti būdamas įprastose vietose prie jau paminėtų šalių. Įžuvinus, Lietuvoje ungurių liks daugiausiai 10 procentų, o suaugę ir tie 10 procentų „pabėgs“ į vandenyną.“
Motorinės transporto priemonės įsigijimą už 280 357 litų V. Petrušomnis vadina nesąmone. „Na čia jau ne motorinė priemonė, čia jau karališka jachta Jungtinės Karalystės karalienę pavežioti. Kažkas labai myli jachtas. Užtenka paprastų kaimo motorinių valčių vienai dienai išsinuomuoti“, - šaiposi verslininkas.
Įveisiamų europinių ungurių ženklinimo išlaidos 17065 litų, pasak V. Petrušonio, irgi kelia abejonių. „Gal mokslininkai ir išaiškintų, kad tai reikalinga, gal reikia skaičiuoti kiek paženklintų ungurių migruoja į jūrą ir t.t., bet, kad skaičiuotum, reikia juos sugauti, o sugavus atsiranda noras suvalgyti? O pas mus kai kurie žmonės labai alkani. Nuplaukę į Sargaso jūrą ir ten išneršę, unguriai žūva, todėl nei vienas paženklintas į Lietuva nebesugrįš? Ženklinimas dėl ženklinimo, o gal čia kas nors nori pasidaryti „mokslinį darbą“ iš oro ?“, - spėlioja jis.
Europinių ungurių išteklių valdymo Lietuvoje plane numatytos mokslinės stebėsenos ir vertinimo išlaidos 336 188 litai (vėl labai tiksliai). Ar tai nėra pasakos prieš miegą, pavaidinimui prieš Europą už 300 000 litų?
Kainos užaukštintos
Paprašytas pakomentuoti situaciją, patyręs žuvininkas, Tarptautinės Baltijos eršketų augintojų asociacijos pirmininkas Vytautas Mockus – gūžčiojo pečiais. „Kainos, mano nuomone, užaukštintos apie penkis kartus. Juk visi žuvininkystės tarnautojai dirba tik valstybei ir gyvena iš valstybės mokesčių mokėtojų pinigų ir mano manymu jie turėtu tarnauti Lietuvai. Nors tai viešas projektas, bet man ir pačiam paprašius peržiūrėti visą projektą, kokiais pasiūlymais jie remiasi, kaip jie sukonstravo tą sumą, man buvo griežtai atsakyta: „negalima, čia slapta informacija“. Tada išeina, kad Lietuvos žmonės yra niekas šioje valstybėje“, - piktinosi asociacijos vadovas.
V. Mockus nesiėmė kritikuoti mokslininko kompetencijos, bet reiškė abejonių ar NMA išvis pajėgi pasisamdyti tinkamus specialistus. Anot jo, NMA ekspertai išvis vargiai gali atpažinti apgaules, nesikonsultuodami su profesionalais-praktikais, ir vargu ar galima kaltinti formaliai visai teisingai dirbančius vadybininkus. V. Mockaus nuomone, suklupo ir mokslininkas. „Mokslininkas gal ir teisingai parodo savo sugebėjimus biologijoje, bet techninėje dalyje, t. y inžinerijoje, įrangoje jis yra žalias. Tai parodo jo įrangos kainos skirtumai. Nėra konkrečiai nurodyta koks įrengoje bus naudojamas mechaninis filtras, koks biologinis filtras, visai nėra baseinų kuriuose bus perlaikomi unguriai, veikimo principų ir visai nėra brėžinių kas būtina įrangos montavimo darbams (t.y išdėstymas patalpoje ir t.t.)“, - abejojo pašnekovas.
Kam sėdėti, kam žvejoti?
„Skirtumas tarp „mailiaus bylos 1“ ir „mailiaus bylos 2“ (ungurių) lygiai tokiomis sąlygomis galima teisti ir tuos vyrus iš tarnybos kurie ruošia ungurių projektą. Tik skirtumas tas, kad žuvininkystė tarnyboj leidžia taisyti klaidas o „mailiaus bylos 1“ buvo iškart iškeltos baudžiamos bylos“, - pastebi V. Mockus.
V. Petrušonio, ,kurio kaltės ar nekaltumo „Mailiaus byloje“ nepsrendžiame, pozicija: „Labai įdomi įžuvinimo projekto paramos prašytojų kaina 5000 000 litų? Kai tuo tarpu viso fabriko, kurį planavome statyti, galimybės buvo auginti 100 tonų ungurių per metus. Beje, visoje Lietuvoje gal nepagaunama ir 5 tonų ungurių per metus su visais įrengimais. Vienu žodžiu, pilnai veikiančiam fabrikui užtektų paramos daugiausiai 3 500 000 litų. Ir šis fabrikas naudotų žaliavai paaugintus unguriukus iki 6 g (tokia masė labiausiai tinka įžuvinimui, jei būrų įžuvinama), jų reikalingas skaičius būtų apie 800 000 vienetų. Dabartinis įžuvinimo projekto deklaruojamas kiekis yra 340 000 vienetų ir 752 kg (tai reiskia, kad 1 vienetas sveria 0,45 g,- vadojnasi tai stiklinis unguriukas. Kaip žinote stiklinukai nelabai tinka įžuvinimui, geriau paauge t.y. 5-10 g. Jei fabriko net nestatytume, o tik įžuvintume to fabriko teoriškai turimą žaliavą t.y. 800 000 vientetų, paugintų iki 6 g unguriukų, tai užtektų tik 3500 000 litų paramos (taip kaip visą fabrika pastatyti), o jei atmestume įrengimus ir visa kita, tai tik pagalvokite kokios paramos tik reikėtų gal 900 000 litų (vietoje 5 000 00 litų, - „Balsas.lt“) Atrodo, sumą dirbtinai tempia prie didžiausios leistinos ir skiriamos paramos“, - sakė V. Petrušonis.
Portalo pakalbinti kiti žuvininkai teigė, kad abejotinos prasmės projekto nesėkmės atveju atsakomybė tektų politinei Žemės ūkio ministerijos vadovybei, kurią nuo seno įsitvirtinusi valdininkų kompanija laiko neilgai tversiančiais įsibrovikais į neva ne savo reikalus.
Viešinimo tradicija
Numatomos projekto „bendrosios išlaidos“ - 109 090 litų. Manytina, kad būtent čia sudėti valdininkų papildomi atlyginimai už sunkų triūsą.
Kaip nūnai įprasta, numatyti litai ir projekto viešinimui -99220. Bendrovės „Brandscape“ (su projektu nesusijusios, - „Balsas.lt) vadovas, viešųjų ryšių specialistas Mindaugas Lapinskas portalui „Balsas.lt“ teigė, kad nieko keisto tame nėra.
„Projekto sąmata 5 milijonai, tad maždaug šimtas tūkstančių tradiciškai viešinimui ir keliauja“, - sakė M. Lapinskas.
Gali būti ir taip, tačiau lieka neaqišku, ar tiek kainuos stendai, kuriuose bus parašyta, kad į šaliua esantį ežerą įleista daug paženklintų ungurių, kurių reikia ieškoti Saragaso jūroje, ar normalus paaiškinimas, kurio iš Žemės ūkio ministerijos prašoma dykai. Galbūt reikia viešai informuoti, kur geriau pagauti ką tik įleistų ungurių.
Klausimai į kuriuos per dvi dienas nesugebėjo atsakyti Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos (po Žuvininkystės departamentiu dar yra Žuvininkystės tarnyba) valdininkai:
- Kurioje svarstymo stadijoje dabar yra projektas, kas jam pritarė ir kas dar turi pritarti?
- Kadangi projektą vykdo ne privati bendrovė, o valstybės įstaiga, veikianti prie ministerijos, būtų smagu gauti detalę informaciją apie planuojamus pirkimus. Kadangi Ekspertizės lape matyti, jog transporto priemononių, įvairių paslaugų ir viešinimo akcijų sąmatos aiškios lito tikslumu, vadinasi jau tiksliai žinoma - kas, kur, iš ko ir už kiek bus perkama. Kadangi tai ES Lietuvai skiriami pinigai ir jų įsisavintojas nėra privatus UAB, manau galiu prašyti leisti susipažinti su šia informacija?
- Ar ši informacija laikoma valstybės, tarnybine arba komercine paslaptimi, jei žuvininkai-visuomenininkai skundžiasi jos negaunantys?
Departamento vadovo pavaduotojas Aivaras Labanauskas paprašė laiko iki antradienio – rugpjūčio 16 dienos. Laukiame.
Priedas - Ekspertizės aktas ištisai:
Kaip matome iš lentelės 1, didžioji dalis investicijų tenka ungurių jauniklių, skirtų įžuvinimui, įsigyjimui (57,5%), likusią dalį sudaro įžuvinimo ir projekto aptarnavimui skirtos išlaidos. Pagal ekspertizės techninės užduoties 2.1, 2.2, 2.4 punktus (priedas Nr. 1. ) viskas atrodo išdėstyta gana logiškai.. Tačiau panagrinėjus detaliau atskirų dalių sąmatas, iškilo nemažai klausimų, ypač kalbant apie investicijų vertės pagrindimą rinkos kainomis (techninės užduoties punktas 2.3). bei jų pačių pagrindimą.
Panagrinėsime kiekvieną dalį atskirai.
1. Įveisti skirtų europinių ungurių įsigijimo išlaidos. Pateikta stiklinių unguriukų įsigyjimo kaina yra didesnė nei buvo rinkoje šiais metais (pateikta – 3133,42 lt/kg, nors pridėtuose dokumentuose firmos „UK.glass eels“ nurodoma kaina yra 2589,6 lt/kg). Šiais metais stiklinio ungurio kaina svyravo ir siekė vidutiniškai apie 2416,96 lt/kg. Tačiau sekantiems metams prognozės yra labiau pesimistinės kainos atžvilgiu, ir, jei Prancūzija nesilaikys ES CITIES reikalavimų neparduoti stiklinio ungurio trečiosioms šalims, jo kaina kitų metų pavasarį gali siekti apie 3107,52 lt/kg.
2. Įveisti skirtų europinių ungurių ekspertinio vertinimo pas teikėją išlaidos Šios dalies išlaidos nėra didelės, bet galėtų būti mažesnės. Ar tikrai reikalingi du ekspertai įvertinimui? Ar būtina nakvynei skirti 700 lt? Šiuo metu dauguma moklsinių, ekspertinių grupių susitikimų, finansuojamų iš ES lėšų ,nakvynės išlaidos žmogui neviršyja 100 EUR, tai yra 345 lt, o dažnai būna maždaug 70-80 EUR ribose, nes tokios yra atitinkamų renginių finansavimo rekomendacijos. Šuo metu Lietuvoje praktiškai surasti šios srities du skspertus net nerealu ir reiktų pasitikėti parduodančių organizacijų ir firmų patikimumu.
3. Objektų, skirtų europinių ungurių karantinavimui ir perlaikymui, pritaikymo išlaidos.
Prieš pradedant nagrinėti šią poziciją reikia apsispręsti, ar Valstybei geriau pirkti paslaugą ar pačiai imtis gamybinės veiklos. Unguriukų pauginimu galėtų užsiimti privatus sektorius, kadangi akvakultūtriniu ungurių auginimu Lietuvoje jau užsiima keletas įmonių. Jos galėtų, turėdamos garantuotą valstybinį užsaklymą, panaudoti savo pajėgumus unguriukų paauginimui. Taip atkristų būtinos naujos įmonės įrengimo bei vėlesnės jos funkcionavimą užtikrinančios išlaidos, personalo apmokymas, konsultacijų išlaidos bei būtų stiprinamas nacionalinis ungurių auginimo verslas. Tuo labiau, kad pasaulyje vyksta intensyvūs darbai dirbtinio ungurių veisimo srityje. Visiškai aišku, kad įsteigus naują įmonę, specialistų pradžioje neturėsime, todėl sėkmingas paauginimas tampa labai miglotas, o galų gale teks kreiptis į tą patį verslą pagalbos. Netgi šiame projekte yra numatytos konsultacijos technologiniais klausimais, kurias teiks vėlgi tie patys ungurių augintojai.(projekto priedas 5.10.2.1). Reiktų ieškoti galimybių unguriukus išleisti iš karto, tuomet tikrai atkristų dalis paauginimo išlaidų, kurios įveisimo kaštus padidina 4-14 kartų (Klein, Breteler, 1994).
Jei paliekame, taip kaip yra projekte, tai ungurių paauginimo įrangos rinkos kainų analizė parodė, kad jos čia yra stipriai padidintos. Pvz. Mechaninis filtras su siurbliu – nurodyta kaina 123 036 Lt, tuo tarpu užklausus firmoje Hidrotecha - kaina siekia tik apie 78 000 Lt., biologinio filtro talpų kaina komerciniuose pasiūlymuose yra pvz. trys vienetai - 82 401 lt, tuo tarpu rinkos kaina dabar tesiektų (pagal techninėse sąlygose nurodytas charakteristikas) tik apie 12 000 lt. Gal būt rengėjai čia įvėlė paprasčiausią techninę klaidą, ne toje vietoje padėję kablelį.
Renkantis pastarąjį variantą, reiktų pirkti iš karto visą technologiją iš pripažinto gamintojo, ir tuomet į kainą įeitų ir personalo parengimas, bei garantijos, kad ta įranga, ją sumontavus, veiks. Tokio mažo paauginimo ceho įrengimo kaina būtų gan panaši.
4. Europinių ungurių transportavimo iki paleidimo vietos išlaidos
Ungurių paleidimo planas parengtas atsižvelgiant į Europinių ungurių Anguilla anguilla L. išteklių valdymo Lietuvoje plane pateiktas rekomendacijas, tačiau kai kurios išlaidos kelia abejonių. Pavyzdžiui, įžuvinti Kretuono ežerui numatyta specialios transporto priemonės rida – 1182 km, kai paauginti unguriukai imami iš “Auksinio ungurio”, kuris įsikūrės tame pačiame Švenčionių rajone. Atitinkamai kuro sąnaudos siekia 236 litrus. Panašu, jog tie unguriukai prie ežero bus vežami per Klaipėdą. Šias sąnaudas tikrai yra būtina peržiūrėti.
Kaip rekomenduojama Europinių ungurių Anguilla anguilla L. išteklių valdymo Lietuvoje plane, projekte nėra numatyta išleisti unguriukus į Kuršių marias, kadangi šiame vandens telkinyje sutinkami pagrindinai natūraliai atmigravę unguriai. Tačiau 2009 metų bendros EIFAC/ICES ungurių darbo grupės ataskaitoje pateikta medžiaga, kad, palyginus Viduržemio jūros baseino ir Baltijos jūros baseino sidabrinius ungurius jokių genetinių skirtumų neaptikta (Palm et all, 2009). Taip pat nerandama ir patikimų genetinių skirtumų tarp stiklinių unguriukų iš skirtingų sugavimo vietų (Pujolar et all., 2009). Taigi, matomai dėl populiacijos natūralumo pažeidimo šiuo atveju nuogastauti nėra pagrindo.
Kadangi šiame projekte kalbama apie ungurių išteklių atkūrimą Lietuvoje, tai įžuvinimo vietos galėtų apimti ir išnuomotus vandens telkinius, kurie tinkami ungurių augimui ir
5. Motorinės transporto priemonės įsigyjimo išlaidos
Numatyta įsigyti modernią žuvų pervežimo mašiną, kuri galėtų pasitarnauti ir kitiems įžuvinimo darbams. Bet jei galvoti tik apie ungurių įžuvinimą, tai pakaktų nupirkti bent dešimt vieno kubo talpos žuvies pervežimo talpų su autopriekaba , kurių kaina siektų apie 12 000 lt kiekvienos, ir tai sudarytų galimybę pilnai patenkinti visos Žuvininkystės tarnybos poreikius žuvivaisai, tuo labiau, kad tarnybos transporto priemonių sąraše yra daug padidinto pravažumo transporto priemonių.
6. Įveisiamų europinių ungurių ženklinimo išlaidos
Šios išlaidos yra būtinos, vykdant Europinių ungurių Anguilla anguilla L. išteklių valdymo Lietuvoje plane numatytas monitoringo priemones.
7. Europinių ungurių išteklių valdymo Lietuvoje plane numatytos mokslinės stebėsenos ir vertinimo išlaidos
Šios išlaidos yra būtinos, vykdant Europinių ungurių Anguilla anguilla L. išteklių valdymo Lietuvoje plane numatytas monitoringo priemones, bei pateikiant atskaitą apie ungurių populiacijos būklę Lietuvoje.
8. Europinių ungurių išteklių valdymo Lietuvoje plane numatytų tyrimų, reikalingų planui įgyvendinti, užtikrinimo ir/ arba optimizavimo išlaidos
Šios priemonės yra numatytos Europinių ungurių Anguilla anguilla L. išteklių valdymo Lietuvoje plane, tačiau šiame etape nėra būtinos, įveisimo efektyvumą reikia vertinti po kelių metų, o hidroelektrinių poveikį žuvų migracijoms visame pasaulyje finansuoja hidroenergetikai, Lietuva čia neturėtų būti išimtimi. Numatytiems migracijos tyrimams turėtų būti pritraukiamos ir Lietuvos mokslo Tarybos bei naujai kuriamų slėnių ir su jais susijusių kompleksinių mokslo programų lėšos.
Dėl kitų dalių (technologinės konsultacijos ir viešinimo išlaidos) pastabų neturiu.
Ekspertas, KU GMMF Biologijos kat.lektorius, Antanas Kontautas
Žuvų išteklių naudojimo ir atkūrimo Tarybos
prie LR Aplinkos Ministerijos narys