O Ukrainai te padeda dievas

Rusijos okupacija mums būtų tikrai ne pavasaris, o "Rusiška žiema", pagarsėjusia tarp tremtinių Sibiro šalčiais. Lietuvoje nacionalinės mažumos visumoje nesudaro daugumos ir todėl lietuvių tauta gali jaustis santykinai saugesnė,negu ,sakykim, latviai. Nereikia pamiršti, kad naujoji Rusijos politika aiškina, kad visų tautų atstovai, kurie naudoja daugiausiai rusų kalbą, gali nesunkiai tapti Rusijos piliečiais, t.y būti priskirti rusų tautai. Kokia kalba kalbama Pietryčių Lietuvoje? - gali tiksliau apibūdinti lingvistai. Tai kartais būna tokia mišrainė, kad patys vietiniai gyventojai savo kalbą vadina "po tuteišemu". Naudojami rusiški, baltarusiški, lenkiški , lietuviški žodžiai sudaro nemažą savitumą. Nesistebėčiau, kad Kremliaus ideologai nustatytų, kad tokia terpė taip pat turi būti globojama Rusijos armijos. Šiek tiek Rusijai gal trukdytų Lenkijos siekiai, bet ši valstybė tiek tankų ir raketų neturi.

Manau, kad tokioje margoje įvairiakalbėje terpėje rastume ir šalies patriotų ir Putino režimo gerbėjų. Net ir ta šalis gali būti suvokiama skirtingai. Vieniems tai ta valstybė, kurioje gyvenama, kiti gali jausti save Lenkijos, Rusijos ar Baltarusijos patriotais. Kol nepajudėjo Rusijos imperijos režimas, visos, Lietuvoje gyvenančios tautos dažniausiai rasdavo sprendimus įvairiuose klausimuose. Jei būdavo bandoma kėsintis į LR Konstitucijos nuostatas, tai tekdavo neleisti taip elgtis. Tai , manau, normali tarptautinė praktika. Tačiau, kai Rusijos propaganda vis giliau skverbiasi į buvusią sovietinę teritoriją, verta išlikti budriems. Juk ir tas Maskvos kanalų laikinas atjungimas buvo padarytas dėl to, kad iš jų liejosi neapykanta, tautų kiršinimas, karinės jėgos propagavimas ir demagogija perpinta su akivaizdžiu melu. Tokios veikos yra antikonstitucinės ir netoleruotinos Lietuvoje, padedančios "penktos kolonos" aktyvistams kreivai įtakoti visuomenės mąstymą.

Situacija šalyje keičiasi. Dabar jau net kairiosios jėgos kalba apie valstybės saugumo būtinumą. Jei koks KAM ministras tą nepakankamai suvokia, tai jo kėdė gal klijais nepatepta. Tokiame fone dar ryškiau išryškėjo tos Lietuvos politinės jėgos, kurios atstovauja labiau Maskvos, o ne Lietuvos interesams. Kokia kalba jos šneka šiuo atveju mažiau svarbi negu pats kalbos turinys. Mankurtinė dvasia kartais šviečia net ir pas tuos, kurie bando nevykusiai vaidinti Lietuvos patriotus. Verta pasitikėti tuo, kad esame NATO ir ES nariais,tačiau turime būti padorūs ir vykdyti duotus šioms tarptautinėms institucijoms pažadus. Tada galėsime save gerbti ir kiti mus labiau gerbs.