Ukrainos valdžios pareigūnai suskubo raminti šalies gyventojus, kurie puolė pirkti miltus ir kitas pagrindines maisto prekes. Ukrainiečių nerimą paskatino pašokusios mažmeninės kainos ir baimė, jog parduotuvių lentynose gali pritrūkti maisto.
Tuo tarpu Ukrainos žemės ūkio ministerijos sekretorius Sergejus Melnikas maisto trūkumą neigė ir žurnalistams sakė, jog Vyriausybės turimų 800 tūkst. tonų maistinių grūdų atsargų visiškai pakaks net ir prasto derliaus bei tariamų rinkos manipuliacijų atvejais. "Jei reikės, Ukraina įsigis grūdų (iš užsienio)", - teigė pareigūnas.
S. Melnikas ir kiti valdžios atstovai apkaltino prekybininkus ir kitus verslininkus, kad jie, pasinaudodami pranešimais apie prastą būsimą grūdų derlių, pakėlė kainas. Pavyzdžiui, miltai Ukrainoje pastarosiomis dienomis pabrango dvigubai.
Žemės ūkio ministerijos sekretorius pridūrė, jog šių metų Ukrainos grūdų derlius dėl neįprastai atšiaurios žiemos ir sausos vasaros bus net 40 proc. mažesnis ir tesieks 30-30 mln. tonų.
Anksčiau pareigūnai kaltino žemdirbius ir prekeivius klastojus praėjusių metų derliaus duomenis, kad neva tariamai pakankamomis atsargomis būtų galima dangstyti didesnius pardavimus, tuo būdu dar labiau sumažinant grūdų tiekimą Ukrainos rinkai. Šalies Prezidentas Leonidas Kučma nurodė prokuratūrai ištirti dešimtis atvejų, susijusių su tariama korupcija grūdų rinkoje.
Ukrainos Vyriausybė savo ruožtu priėmė nutarimą, nustatantį kviečių, miežių, kukurūzų ir saulėgrąžų sėklų didmenines kainas iki 2004 metų liepos.
Praėjusį trečiadienį vicepremjeras Mykola Azarovas pažadėjo stabilizuoti maisto rinką padidinant prekių tiekimą. Vietinė žiniasklaida pranešė, jog Kijevo pareigūnai nusprendė nupirkti mažiausiai 4,8 tūkst. tonų miltų, cukraus ir grikių.
Naujienų agentūra "Interfax" paskelbė, kad per pastaruosius penkis mėnesius duonos kainos L. Kučmos gimtojoje Dniepropetrovsko srityje pašoko maždaug 84 proc.Valstybės pareigūnai taip pat paskelbė apie išslaptintas daugiau kaip 1 tūkst. bylų, susijusių su sovietiniu laikotarpiu, kuomet nuo bado mirė net apie 10 mln. žmonių. Sovietų Sąjunga šiuos faktus keletą dešimtmečių neigė.
Vidaus reikalų ministerija pasistengė, kad dokumentų išslaptinimas sutaptų su 1932-1933 metų bado 70-osiomis metinėmis. Ministerijos atstovo Aleksandro Zarubickio teigimu, šiuo laikotarpiu nuo bado mirė 7-10 mln. žmonių. Istorikai mano, jog Sovietų Sąjungos diktatorius Josifas Stalinas išprovokavo badą, norėdamas palaužti Ukrainos valstiečių priešinimąsi stojimui į kolūkius.
Archyvų išslaptinimas yra naujausias Vyriausybės sprendimas siekiant oficialiai pripažinti įvykius, kuriuos ukrainiečiai vadina Didžiuoju badu. Be to, Vidaus reikalų ministerija sudarė minėtas daugiau kaip 1 tūkst. bylų analizuosiančią tyrimų grupę. Kovo mėnesį L. Kučma pasirašė įstatymą dėl lapkritį numatytos bado aukų atminimo dienos.
Vis dėlto, anot A. Zarubickio, išslaptintosios bylos nebus skelbiamos viešai. Ministerijos atstovo nuomone, paskelbus duomenis gali kilti visuomenės nepasitenkinimas ir keršto protrūkiai dėl badmečiu paplitusio kanibalizmo.Rugsėjo mėnesį Ukrainos užsienio reikalų ministerija ketina pateikti rezoliuciją Jungtinėms Tautoms, siekdama, kad badas būtų pripažintas genocidu.
AP-ELTA
