Marija – tikras okupantų destrukcijos atspindys. Devynerių metų mergaitės galvoje – ne žaidimai, kaip įprasta tokio amžiaus vaikui, o mintys apie tai, kaip pasigaminti apkasų žvakes. Šias naudoja Ukrainos kariuomenė. Dabar Marija pati puikiai gali papasakoti, kaip šių žvakių pasidaryti.
„Paimame kartoną, jį supjaustome, susukame ir įdedame į tokį stiklainį. – Kiek galima padaryti per dieną? – Nežinau, daug“, – sako Marija.
Marijos tėtis jau pagarsėjo kaip darbštus savanoris – jis nuolat kariuomenei tiekia būtiniausius daiktus. Kartą su dukra jis nuvyko į kultūros namus netoli Charkivo – ten pademonstravo, kaip pinti maskuojamuosius tinklus. Ir tai matydama jo devynmetė dukra Marija pati užsimanė padėti šalies gynėjams.
„Noriu padėti kariuomenei. – Kada taip nusprendei? – Kai man tėtis parodė, tada ir užsimaniau. Atvežė, pasakė, kad pinsime tinklą. Man patiko – norėjau padėti“, – pasakoja Marija.
Kambaryje yra visa vaikų dirbtuvėlė – kaip ir Marija, Ilja seka tėvų pavydžiu. 13-etis berniukas kartu su devynmete Marija daro apkasų žvakes – tuo tarpu jo tėtis važinėja mikroautobusu palei fronto liniją.
„Tiesiog tapo įdomu padėti. – Kaip dažnai čia būnate? – Maždaug kartą per savaitę“, – kalba Ilya.
Ten yra daug vaikų, įskaitant ir tuos, kuriems teko palikti savo namus. Tad tėvai, norėdami juos užimti ir pralinksminti, nusprendė organizuoti veiklas.
„Karas tęsiasi jau gana ilgai. Visi nuo jo pavargo, tačiau pirmiausia tai liečia vaikus. Todėl stengiamės juos kaip nors nudžiuginti“, – sako savanorė Larisa Velichko.
Anksčiau vaikai piešdavo mokykliniuose sąsiuviniuose, o dabar vietoj baltų popieriaus lapų naudoja šovinių dėžes.
„Čia lapai buvo šiek tiek tamsesni, aš juos dar patamsinau, kad būtų gražesni. Čia nupiešiau lapus, taip pat saulėgrąžų žiedlapius“, – pasakoja mokinė Anastasia Gkolnitsa.
O dėžėmis jau džiaugiasi Ukrainos kariai – jose savanoriai gynėjams pristato humanitarinę pagalbą. Savo piešiniais, išmargintais ant dėžių, vaikai taip kelia ir karių ūpą.
„Išpuošiame dėžes, į kurias dedame dovanėles kariams. Į šovinių tūteles jiems įdedame palaikančius palinkėjimus. Visi daro tai, ką gali padaryti savo rankomis. Vaikai taip pat viską supranta, labai nori mūsų pergalės. Jie supranta, kad tai jiems padės“, – teigia mokinė Polina.
Vaikai dalijasi ir keletu palinkėjimų, kuriuos įdėjo Ukrainos gynėjams. Glebas parašė: „Labai ačiū – tegu Dievas jus saugo.“ O štai kitas vaikas palinkėjo sveikatos ir ramaus dangaus.
Pirmojo palinkėjimo autorius Glebas – jo tėvai nesavanoriauja, tačiau jis pats stengiasi padėti kuo tik gali. Tad jau imasi kitos užduoties – rankdarbių. Jis gamina amuletus, kurie padės kariams išlaikyti tvirtą moralę ir dvasią. Tačiau minkšti geltonos ir mėlynos spalvos karoliukai – ne tik šaunūs amuletai, bet ir puiki terapija patiems vaikams. O štai kariai laiko ir vaikų piešinius – visi jie vaizduoja ilgai lauktą ramų gyvenimą.
„Manau, kad tai karius palaiko ir pakelia nuotaiką, nes jais tiki“, – sako mokinys Glebas.
Anot savanorių, kad ir kokie rimti ir grubūs šie vyrai fronte, kassavaitinės dėžės iš vaikų sušildo jų širdis. Ir šių dėžių kariai kiekvieną savaitę nekantriai laukia. Juk jas gauna iš vaikų, dėl kurių ir stengiasi apginti kiekvieną Ukrainos lopinėlį.
