„Paklauskit jų, kaip kovos su korupcija, ar pagaliau pradės už tai sodint į kalėjimą?“, – savo klausimą kandidatams į prezidentus perduoda 32 metų inžinierius.
Šių metų Ukrainos vadovo rinkimai išsiskiria kandidatų gausa ir nenuspėjamumu. Dėl bilieto į antrąjį turą didžiausia kova vyksta tarp trijų konkurentų.
Po Maidano revoliucijos 2014-aisiais atsukęs šalį į Vakarus, perrinkimo siekiantis Petro Porošenka vertinamas kaip tęstinumą ir tolesnę kovą dėl Maskvos užimtų teritorijų užtikrinsiantis kandidatas, tačiau jis yra kritikuojamas dėl nepažabotos korupcijos.
Prezidento posto siekia ir Julija Tymošenko – po revoliucijos politinę karjerą atgaivinusi buvusi Ukrainos premjerė, tapusi jautresnės socialinės politikos simboliu, bet kelianti įtarimų dėl galimo palankumo Maskvai.
Atsvara nuo politinio elito pavargusiems rinkėjams tapo pramogų verslo žvaigždė Volodymyras Zelenskis, apie kurio politiką žmonėms daugiausiai tenka spręsti iš serialo, kur jis vaidina prezidentu tapusį mokytoją.
Apie sunkiai prognozuojamus rinkimus liudija ir įtakingiausių Ukrainos oligarchų elgsena. Daugumą jų apsidrausdami remia ne vieną, o po kelis kandidatus.
Tarp Ukrainos gatvėse kalbinamų žmonių vyrauja skeptiškos nuotaikos – skirtingų kandidatų šalininkai sako didelių permainų po rinkimų nesitikintys. Dažnas nurodo, kad tiesiog rinksis „mažesnį blogį“.
Visuomenės apklausų duomenimis, V. Zelenskį palaiko 30 proc. žmonių. Apie 18-20 proc. žmonių remia P. Porošenką ir J. Tymošenko.
Zelenskis – „tautos tarnas“
Skirtingai nuo politinių varžovų, V. Zelenskio veido nematyti rinkiminiuose plakatuose gatvėse – kampaniją jis kūrė socialiniuose tinkluose ir televizijoje.
Jį kaip politiką išpopuliarinęs serialas „Tautos tarnas“ buvo transliuotas per patį kampanijos įkarštį. Šią savaitę, nepaisant kritikos apie galimus rinkimų įstatymų pažeidimus, pasirodė nauja serialo dalis.
Stebėtojai sako, kad V. Zelenskis iškilo dėl nepasitikėjimo politiniu Ukrainos elitu, jis turi potencialą surinkti balsus iš įvairių Ukrainos grupių.
„Tai sukūrė palankią terpę iškilti ne politikui. Juo labiau tas „ne politikas“ sukūrė populiarų politinį mitą apie tai, kaip žmogus iš tautos gali tapti prezidentu, kaip ne sistemos žmogus gali sulaužyti pačią sistemą“, – sakė politinių tyrimų centro „Lenta“ vadovas Volodymyras Fesenka.
„Balsuosiu už V. Zelenskį, nes visi kiti ir dabartinis P. Porošenka nieko nepadarė, kad pagaliau gyventume geriau“, – teigė Kijevo gatvėje kalbinta 44-erių gydytoja Tatjana.
Visgi V. Zelenskio galimybės patekti į antrąjį turą vertinamos panašiai, kaip ir kitų dviejų pagrindinių jo varžovų. Kandidato šalininkai rinkimuose gali būti pasyvūs, be to, pats V. Zelenskis neturi jokios politinės patirties.
Stebėtojams V. Zelenskis atrodo katė maiše – jis vengia žurnalistų klausimų, viešų politinių debatų, nepasisako užsienio politikos klausimais.
Todėl apie kandidato politines pažiūras dažnai tenka spręsti iš jo vaidmens seriale.
Net viename renginyje su V. Zelenskiu pasirodęs buvęs Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičiaus apie jo užsienio politiką sprendžia iš „Tautos tarno“ anonso.
„Baigiasi tas trailer'is, kiek pamenu, Martino Liuterio stiliumi: aš turiu svajonę, kad Krymas, Donbasas būtų laisvi, kad gyventume gerai ir taip toliau. Todėl manau, kad Ukrainos kursas stipriai nesikeis“, – sakė verslininkas.
Tymošenko – vargingųjų kandidatė
Nors karo su Rusijos remiamais separatistais nualintoje Rytų Ukrainoje verda atskiras gyvenimas, rinkimai vyks ir čia, kur didelę dalį žmonių žavi J. Tymošenko pažadai.
„Aš už Juliją eisiu“, – sakė 30-metė Natoče iš nedidelės Sartanos gyvenvietės, esančios Ukrainos kontroliuojamoje Donecko srities dalyje.
Apgriuvusiame name gyvenanti, bedarbė trijų mažamečių vaikų motina nedaugžodžiauja ir sako tiesiog tikinti, kad J. Tymošenko „viską padarys ir aš gal kada kokį butą gausiu“.
Ji atspindi skurdesniuose Ukrainos regionuose gyvenančių žmonių, pasigendančių valdžios dėmesio, nuotaikas.
Vadinamojoje buferinėje zonoje šalia kontaktinės linijos su separatistų kontroliuojama Donecko sritimi atsidūrusiose gyvenvietėse dauguma žmonių neturi darbo, pastovių pajamų ir gyvena laukdami nevyriausybininkų ar Ukrainos kariuomenės atgabenamos labdaros.
Žemas pragyvenimo lygis emigruoti į užsienį skatina ir kituose regionuose gyvenančius ukrainiečius.
Štai pusantro etato dirbantis Mariupolio ligoninės chirugas sakė uždirbantis apie 200 eurų, o 42 metų darbo stažą turinti poliklinikos pediatrė guodėsi gaunanti 130 eurų pensiją.
J. Tymošenko kampanijoje daugiausia akcentuoja socialinius, kainų, mokesčių klausimus, tad pensininkai, kuriems premjere 2005 ir 2007 – 2010 metais dirbusi politikė žada pakelti pensijas, sudaro didžiausią dalį jos rėmėjų.
Tuo metu kritikai kaltina ją dėl populizmo.
„J. Tymošenko taip pat remiasi daugiau protesto elektoratu ir labiausia vargingais rinkėjais. Jos dauguma pažadų vertinami kaip populistiniai, pavyzdžiui, sumažinti dujų kainas, komunalinių paslaugų mokesčius“, – teigė politologas V. Fesenka.
Kai kurie analitikai taip pat perspėja, kad J. Tymošenko gali būti prorusiška.
Porošenka – geriausias kariuomenės vadas
Perrinkimo siekiančio P. Porošenkos rėmėjai iš jo tikisi politikos tęstinumo.
Politiko kampanija buvo labiausiai technologiška, masyvi ir sisteminė, konditerijos verslą „Roshen“ valdantis P. Porošenka turėjo daugiausiai finansinių ir organizacinių išteklių.
Be to, prezidentas turi gan tvirtą kariuomenės ir Ukrainos kovą su Rusija remiančiųjų paramą.
„P. Porošenka laikosi karo diskurso, jis kalba apie karą, tapatybę, religijos autonomiją, kalbą, kultūrą. (…) Yra daug rinkėjų, manančių, kad karas yra pagrindinė Ukrainos problema. Jie balsuos ne už prezidentą rinkimuose, o už kariuomenės vadą, kuris labiausiai vertas šios pozicijos“, – sakė analitikas Valerijus Pekulis.
„Kariuomenė buvo basa ir plika. P. Porošenka pradėjo jos pertvarką, pastatė ją ant kojų ir tai labai didžiulis jo nuopelnas“, – tvirtino Mariupolio Carito psichologė Olena.
Ukrainos kariuomenės pulkininkas Olehas pabrėžia, kad P. Porošenka yra patyręs politikas, dirbęs ir ministru, puikiai kalbantis angliškai bei gebantis deramai atstovauti Ukrainai užsienyje.
Jis taip pat giriamas už ryžtą įtvirtinant Ukrainos siekius įstoti į ES bei NATO ir atskiriant Ukrainos stačiatikių bažnyčią nuo Maskvos patriarchato.
Vis dėlto dalis Ukrainos rinkėjų yra nusivylę dabartiniu prezidentu. Anot jų, P. Porošenka išsižadėjo deklaruotos ryžtingos kovos su korupcija, palaiko ryšius su kai kuriais oligarchais, taip ir neužbaigė konflikto su Rusija.
Politologų teigimu, P. Porošenka ir J. Tymošenko yra vertinami kaip senosios kartos politikai.
„Jei anksčiau būdavo labiau regionų priešprieša – rusakalbių prieš ukrainiečius, tarp Vakarų ir Rytų, tai šį kartą labiau ryški kartų ir santykio su politiniu elitu priešprieša. Kas svarbiau – patirtis, ar visiška kardinali politinio elito kaita? Tai vienas esminių šių rinkimų konfliktų“, – sakė V. Fesenka.
Stebi ir Lietuva
Rinkimų rezultatų laukia ir Lietuva, pastaraisiais metais tapusi viena didžiausių Ukrainos rėmėjų tarptautinėje bendruomenėje.
Lietuva yra skyrusi Ukrainai humanitarinės paramos ir ginkluotės už milijonus eurų, šalies pareigūnai padeda Kijevui įgyvendinant reformas, todėl tikisi, kad nuo Rusijos nusigręžusi Ukraina negrįš į Maskvos glėbį.
Dėl to nerimauja Ukrainos kariams paramą teikiančios organizacijos „Mėlyna ir geltona“ vadovas Jonas Ohmanas.
„Pirmas dalykas, reikia, kad Ukraina su Baltijos šalimis, Lenkija, Gruzija išlaikytų vienybę prieš Rusiją, kad nebandytų susitarti, kažką sukti. Antras dalykas, Ukrainai reikia išlaikyti kryptį į Vakarus ir kad čia nebūtų nereikalingų trukdžių“, – sakė J. Ohmanas.
Pasak jo, P. Porošenka stabilumo prasme Ukrainai yra saugiausias pasirinkimas, o kiti du rinkimų lyderiai kelia įtarimų.
„Kaip ir ekrane, taip ir politikoje V. Zelenskis yra tik personažas. Jis yra niekas“, – kalbėjo nevyriausybininkas.
„J. Tymošenko yra ciniška ir manipuliuojanti, o jos santykiai su Rusija įvairiom prasmėm yra įtartini“, – tikino jis.
Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas tvirtino, kad Ukrainos atsigręžimas į Maskvą nebėra įmanomas, tačiau pabrėžė, jog prezidento rinkimai „yra iššūkis politinei sistemai“.
„Lyg ir tos saugumo reformos yra padarytos, prezidentas yra parodęs savo tvirtą poziciją, konsolidavęs, tačiau klausimas, ar (rinkėjai) jam suteiks dar didesnį kontraktą vidiniams namų darbams, tai yra toms fundamentalioms reformoms“, – teigė parlamentaras.
Prezidento rinkimuose balsuos ir dalis Lietuvoje kasmet vis augančios ukrainiečių bendruomenės. Pavežėjas Vasilijus yra vienas iš kelių dešimčių tūkstančių į Lietuvą pernai atvykusių jo tautiečių.
Atiduoti balsą Ukrainos ambasadoje Vilniuje užsiregistravo 3056 šalies piliečiai.
