Lapkričio mėnesį Vilniuje vyksiančio Rytų Partnerystės viršūnių susitikimo metu tikimasi pasirasyti ES-Ukrainos Asociacijos sutartį. Jo pagrindinis aspektas – glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimas. Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Lietuva tikisi sutartį pasirašyti, tam yra pasiruošta, bet klausimų dėl to dar kyla ne tik politiniame, bet ir verslo lygmenyje.
Europarlamentarė Laima Andrikienė teigė, kad bendradarbiavimas su Ukraina pagal Asociacijos sutartį pirmiausiai turi atitikti politinius reikalavimus ir turėti ekonominį pagrindą.
“Tam, kad vyktų abipusiškai naudingas bendradarbiavimas tarp ES ir Ukrainosnos svarbiausia užtikrinti politinių reformų ir reikalavimų įvykdymą bei parengti ekonominį pagrindą. Taigi, Ukraina turi gerinti verslo aplinką, mažinti korupciją, skirti dėmesio daugiašalei prekybai. Ši mūsų kaimynė turi įtikinti tarptautinę bendruomenę, kad ji yra patikimas partneris”, - dėstė politikė.
Anot jos, ES-Ukrainos sutarties pasirašymas tai pat yra labai svarbus Rytų Partnerystės iniciatyvos svarbos ir tęstinumo aspektas.
“Ukraina yra toliausiai pažengusi procese, Moldova ir Gruzija vykdo derybas, o Armėnija ir Azerbaidžanas yra dar nepradėjusios derybų del Asociacijos sutarčių, taigi, ir dėl glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų. Po Rytų Partnerystės viršūnių susitikimo Vilniuje turime toliau galvoti apie darbą su šiais rytiniais kaimynais. Susitikimas visais klausimais gali būti sėkmingas tik tuo atveju, jei suvoksime, kad jis nėra tikslas pats savaime, bet pradeda naują Rytų Partnerystės iniciatyvos etapą”, - pabrėžė europarlamentarė.
Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto darbdavių grupės narys Vitalijsas Gavrilovsas, atstovaujantis Latviją, patvirtino, kad partnerystė su rytinėmis kaimynėmis yra palaikoma, tačiau Ukraina yra ypatingai stebima, nuolat tikrinamos verslo sąlygos šioje šalyje.
“Pasisakome už bendradarbiavimą su rytinėmis kaimynėmis ir už esminę pagalbą joms įvairiose srityse nuo pagarbos žmogaus teisėms stiprinimo iki techninės pagalbos. Taip pat tikime, kad laisvos prekybos sutartys reikštų daugiau augimo ir daugiau bendradarbiavimo. Bet kaimynės vis dar susiduria su daug sudėtingų aplinkybių ir dėl to verslas atsargiai žiūri į bendradarbiavimą”, - aiškino V. Gavrilovsas.
Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto darbdavių grupės narys Gintaras Morkis taip pat pareiškė, kad sutartis su Ukraina leistų gerinti verslo aplinką Ukrainoje ir tuo pasitarnautu ES verslui.
“Nors ne visi išlostų iš šio susitarimo, verslininkams tai būtų didelė pagalba. Šiuo metu daugelį neramina politinė-ekonominė situacija Ukrainoje, nesaugumas – tai ypač aktualu investuojančioms įmonėms. Lietuvos verslininkai, kalbėdami apie Ukrainą ir galimybes bendradarbiauti, pirmiausiai mini verslo aplinkos gerinimą. Gili ir visa apimanti prekybos sutartis turėtų būti naudinga šiuo klausimu”, - teigė G. Morkis.
