„Nežinojome, kuo baigsis 2014 metų įvykiai. Priežasčių išvykti susidėjo daug, bet esmė, kad išvažiavome ieškoti ramybės“, – sako ukrainietis.
Iš pradžių planavę važiuoti į Lenkiją, jie iš draugo išgirdo apie prie pat sienos su Latvija esantį miestą.
Dar iki Smotrickių atvykimo Naujoji Akmenė buvo populiari tarp ukrainiečių. Jie čia įsigyja pigaus būsto, kuris būtinas siekiant gauti Šengeno vizą.
Dviejų kambarių butą mediniame name šeima nusipirko už 2300 eurų.
Iš Ukrainos į Lietuvą pastaraisiais metais atvyksta daugiau žmonių, nei iš bet kurios kitos šalies. Ukrainiečiai smarkiai prisidėjo prie to, kad pernykščiai Lietuvos migracijos rodikliai būtų geriausi nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą.
Statistikai pernai imigrantais pripažino beveik 6 tūkstančius ukrainiečių. Tai reiškia, kad Lietuvoje jie gyvena ilgiau nei metus.
Laikinam darbui į Lietuvą 2018 metais atvyko daugiau nei 31 tūkstantis ukrainiečių.
Lietuvoje Smotrickiai įsteigė nedidelę krovinių pervežimo įmonę „Akmeninė sėkmė“.
Dabar šeima sako, kad norėtų pramokti lietuviškai, mokėtis mažesnius mokesčius ir draudimo įmokas.
Smotrickiai yra tarp beveik 30-ies ukrainiečių, gruodžio pabaigoje Akmenės rajono mero Vitalijaus Mitrofanovo paprašiusių organizuoti jiems lietuvių kalbos kursus.
„Taip, nelengva, tačiau kas sakė, kad bus lengva? Bet kokiu atveju, niekur nesutikome žmogaus, kuris parodytų mums duris“, – tvirtino I. Smotrickis.
„Mums ką, nebereikia gyventojų?“
Akmenės meras, gindamas maždaug 50 jo savivaldybėje gyvenančių ukrainiečių šeimų interesus, vieną po kitos vardija jų problemas, ir, rodos, žino kiekvieno jų vardus.
Jis įsitikinęs, kad atvykstantys užsieniečiai yra išgyvenimo sąlyga kiek daugiau nei 19 tūkst. gyventojų turinčiai savivaldybei, kenčiančiai nuo gyventojų skaičiaus mažėjimo.
Ukrainiečiai Akmenėje įsteigė baldų prekybos, statybos kompanijas, grožio saloną, mieste kurį laiką gyvena ir vietos ligoninei itin reikalinga akušerė-ginekologė.
Meras sako, kad ukrainiečiai galėtų užpildyti ir trūkstamas virėjų, siuvėjų, sporto būrelių trenerių, medicinos darbuotojų vietas, o pramokę lietuviškai galėtų tapti ir mokytojais ar darželių auklėtojais.
Pasak jo, ukrainiečius ketina darbinti medžio drožlių gamyklą Akmenės rajone statanti Vakarų medienos grupė (VMG). Iš viso ji žada sukurti tūkstantį darbo vietų.
„Konkrečių planų samdyti būtent ukrainiečius pirmame etape, kai reikės apie 150 darbuotųjų, neturime, bet tikrai samdysime ateityje, jeigu nerasime vietinių ar negrįš emigravę lietuviai“, – tvirtina VMG Holdings Generalinis direktorius Egidijus Mockus.
V. Mitrofanovas džiaugiasi mieste plėtrą pradėjusia degaline, nauju prekybos centru Ventos miestelyje, išaugusiomis nekilnojamojo turto kainomis ir sako, kad tai vyksta dėl ukrainiečių dėka atsiradusios paklausos.
Tačiau jis skundžiasi, kad ukrainiečiai labai sunkiai gauna leidimus gyventi Lietuvoje, susiduria su kliūtimis vystant verslą ir yra priversti nuolat važinėti į Vilnių teikti dokumentų migracijos pareigūnams.
Smotrickiai leidimo gyventi Lietuvoje laukė septynis mėnesius.
„Mums ką, nebereikia gyventojų? (...) Jeigu mes savų neužlaikome, bent leiskime atvažiuoti tiems, kurie nori“, – sako V. Mitrofanovas.
Tai – ne pirmas kartas, kai išaugus į Lietuvą atvykstančių ukrainiečių srautams kritikos sulaukia Migracijos departamentas. Tačiau konkrečių atvejų dėl asmens duomenų apsaugos migracijos atstovai nekomentuoja, tik pabrėžia besilaikantys įstatymų.
Departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė tvirtina, kad ukrainiečiai neprivalo kiekvienu atveju vykti į Vilnių, reikalingus dokumentus galima siųsti ir paštu ar internetu.
Ramybę Naujojoje Akmenėje atradęs I. Smotrickis nuoskaudų nelaiko.
„Mes puikiai suprantame, kad migracijoje – antplūdis, kad migracija gali daryti specialius patikrinimus, – teigia jis. – Mūsų šeima tik už tai, nes norime gyventi atidarytais vartais ir neužrakintomis durimis.“
Išnaudojimas darbe
Tačiau ne kiekvieno ukrainiečio patirtis Lietuvoje virsta sėkmės istorija.
Praėjusių metų pradžioje kiek daugiau nei pusę mėnesio šaltkalviu išdirbęs vienas ukrainietis gavo vos šimto eurų atlyginimą, nors turėjo uždirbti 15 kartų daugiau.
Vyras Klaipėdoje dirbo 17 dienų, iš jų – 49 valandas poilsio dienomis, 69 valandas viršvalandžių ir aštuonias valandas švenčių dieną.
Algos negavęs ukrainietis pasiskundė Darbo ginčų komisijai, o ši papildomai jam priskaičiavo 1,4 tūkst. eurų.
Kitas pavyzdys uostamiestyje – krovinių vežimo įmonė rudenį apkaltino ukrainietį apgadinus sunkvežimį Vokietijoje ir neišmokėjo jam 800 eurų dienpinigių, nors neturėjo tam teisės.
Panašias situacijas Darbo inspekcijai pastaraisiais metais tenka spręsti vis dažniau. Pareigūnai kas mėnesį sulaukia po tris – penkis skundus iš ukrainiečių dėl pažeidžiamų darbo teisių.
„Daugiausia bylų yra dėl pažeidimų statybų ir transporto sektoriuose“, – sako Valstybinės darbo inspekcijos atstovė Irina Janukevičienė.
Ukrainiečių darbuotojų apsauga susirūpino ir politikai – 2017 metų pabaigoje Lietuva ir Ukraina pasirašė sutartį, turinčią padėti efektyviau kovoti su nelegaliu darbu iš išnaudojimu.
Atvykėliams besisiūlančios padėti profsąjungos teigia, kad vargu, ar tai paskatins ukrainiečius aktyviau ginti savo teises.
„Aš sakyčiau, kad jie yra įbauginti, labai nedrąsūs ir apie tas problemas kalba tik tarp saviškių“, – tvirtina Lietuvos statybininkų profesinės sąjungos pirmininkė Jurga Subačiūtė-Žemaitienė.
Tam gali turėti įtakos ir tai, kad net negavus pilnų atlyginimų ukrainiečiai lieka bent iš dalies patenkinti.
Dažnai jie bet kokiu atveju uždirba daugiau, nei savo šalyje, kur minimali alga siekia beveik 120, o vidutinė – apie 280 eurų.
Vyriausybė žada kvotas
Profesinės sąjungos sako, kad šitaip dirbdami dalis ukrainiečių dar giliau stumia Lietuvos darbo rinką į šešėlį ir stabdo lietuvių atlyginimų augimą, o dėl to nerimaujanti Vyriausybė žada įvesti kvotas darbo jėgai iš trečiųjų šalių.
„Sieksime ne mechaniškai apriboti imigraciją, o padaryti taip, kad nebūtų piktnaudžiaujama, kad iš darbo rinkos nebūtų išstumiami lietuviai vien dėl to, jog užsienietį pasisamdyti yra pigiau“, – teigia Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.
Akmenės rajono meras ragina politikus ir darbuotojų atstovus nelaikyti ukrainiečių „darbiniais arkliais“ ir skatinti, kad jie atvyktų į Lietuvą gyventi visam laikui.
„Galima vagonėlyje gyventi ant lašinių ir siųsti pinigus, bet kai tavo šeima ir vaikai čia bus, reikės ir už buto nuomą ar paskolą mokėti, leisti į mokyklą vaiką, ar nusipirkti automobilį“, – tvirtina V. Mitrofanovas.
„Viso to prireikus, joks ukrainietis nebenorės dirbti už 500 eurų“, – priduria. jis.
Jam antrina Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas.
„Turėtume padėti jiems, kad jie galėtų turėti ukrainietišką švietimą, ukrainietišką televiziją, jaustis tikra ukrainiečių bendruomene“, – sako ministras.
Kai kurių stebėtojų teigimu, ilgainiui galbūt išaugsianti ukrainiečių bendruomenė Lietuvoje gali padidinti socialinę įtampą.
„Kai atvyksta darbininkai, jie nori užsidirbti ir apie politinius dalykus negalvoja. Bet po kokių 10 – 15 metų, jeigu ukrainiečių skaičius Lietuvoje išaugtų iki kokių 200 tūkst., turėtume trečią slavų bendruomenę Lietuvoje, galinčią reikalauti daugiau dėmesio ar kokių nors išskirtinių teisių“, – sako apžvalgininkas Kęstutis Girnius.
Naujojoje Akmenėje gyvenantys Smotrickiai išskirtinių teisių nereikalauja ir tvirtina, kad rasti savo vietą Lietuvoje yra jų pačių reikalas.
„Imigrantas – tai žmogus, atvykęs į kitą šalį ir ieškantis būdų tapti jai naudingu, – pabrėžia I. Smotrickis. – Jeigu tu atvažiavai ir pradedi visiems aiškinti, kaip tau blogai, tada tu ne imigrantas, tu – okupantas.“
