„Tačiau ore tvyro kažkas ne tokio sveiko, koks turėtų būti jūrinis brizas – tuberkuliozė“, – pažymi ji.
Sunkiai tvarkosi su sunkiausios tuberkuliozės formos gydymu
„Odesoje 2016-aisiais užfiksuotas didžiausias užsikrėtusiųjų skaičius tuberkulioze Ukrainoje – 110 atvejų 100 tūkst. žmonių, – ir jis sparčiai auga. Sukontroliuoti šios ligos, kuriai sąlygas sukuria nuolatinė migracija, nestabilumas ir skurdas šalyje, proveržį yra itin svarbu dar ir todėl, kad Ukraina žengė pirmąjį integracijos į Europą žingsnį – pasiektas bevizis režimas su ES.
Nuo to laiko, kuomet subyrėjo SSRS, liga sugrįžo į buvusias sovietines valstybes. Ukraina apie tuberkuliozės epidemiją paskelbė dar 1995-aisiais.
„Tai, kas neramina labiausiai, kad Ukraina yra viena iš pirmaujančiųjų šalių pasaulyje pagal multirezistencinę tuberkuliozės formą, kuri nepasiduoda tradiciniam gydymui“, – pažymima leidinyje.
„Ukrainos tuberkuliozės gydymo sistema mažai kuo skiriasi nuo sovietinių laikų. Ji paremta stacionariu gydymu, besitęsiančiu mėnesius ar net metus, tuberkuliozės klinikose ir sanatorijos, dažnai įrengtose kadaise nuostabiuose istoriniuose pastatuose, kuriems dabar jau būtinas remontas ir kurie nėra tinkami infekcinių susirgimų gydymui ir pacientų poreikių tenkinimui“, – teigiama „Bloomberg“ straipsnyje.
Anot šiuolaikinių tarptautinių standartų, atsakas tuberkuliozės išplitimui yra ne izoliuotas stacionarus gydymas, o ankstyva ir tiksli diagnozė, ankstyvas gydymas bei ilgalaikis ambulatorinis pacientų stebėjimas. Didžioji pacientų dalis nustoja platinę ligą jau po kelių dienų ar savaičių po gydymo pradžios.
Gydytojai manė, kad pasveikti nepavyks
Gydytojai, gydę Mariją Kečetovą, abejojo jos pasveikimu. 34-ių moteris iškvietė greitąją pagalbą tik praėjus kelioms savaitėms po to, ką ji laikė gripu. Moteris niekada nemanė, kad rizikuoja susirgti tuberkulioze: ji nebuvo benamė, narkomanė, ji turėjo nuolatinį tvarkytojos darbą.
„Gydytojai pareiškė jai, kad prasidėjo viskas nuo prieš tai užklupusios pneumonijos, kurios ji negydė, nes neturėjo tam lėšų“, – pažymi leidinys.
Ukrainos medicina yra teoriškai nemokama. Tačiau praktiškai pacientai moka už paslaugas ir vaistus per nusistovėjusią kyšių sistemą medicinos personalui, bandančiam taip pasipildyti pernelyg mažus atlyginimus. Šalyje vykdomos reformos pakeistų senąją sovietinę centralizuotą medicinos sistemą, į tokią, kuri būtų orientuota į konkrečius pacientus ir rezultatus.
Reformos turėtų daugelį pagrindinių medicinos paslaugų paversti iš tiesų nemokamomis. Pasak leidinio, tarptautinis kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondas – pagrindinis Ukrainos sveikatos apsaugos sistemos finansuotojas, kurio lėšomis šiuo metu ir yra vystoma kova su ŽIV ir tuberkulioze, – turės nutraukti savo veiklą regione 2020-aisiais. Suvokiant, kokioje šiuo metu situacijoje atsidūrusi Ukraina, ir kiek jai liko laiko tam, kad sukontroliuotų kylančias ligų epidemijas, Europos gali laukti sudėtingi laikai.