Ukrainos vyriausybė, siekdama kuo greičiau pradėti derybas dėl stojimo į NATO bei pasirašyti „Narystės veiksmų planą“, pasiūlė aljansui naudotis jos teritorijoje esančiomis išankstinio perspėjimo priešraketinės gynybos bei kosmoso stebėjimo radarais, skelbia „Eurasia Daily Monitor“.
Minėtieji radarai yra dislokuoti Kryme esančiame Sevastopolio mieste ir Mukačeve, Transkarpatijoje. Nuo 1992 metų radarais naudojosi Rusija, o nuo 1997 metų radarų naudojimas buvo reglamentuojamas specialios tarpvyriausybinės sutarties. Tačiau sausio 25 dieną Rusijos federacijos Dūma bei sausio 30 dieną Federacijos Taryba nusprendė nutraukti šią sutartį. Kaip teigia gynybos viceministras Nikolajus Pankovas, toks Rusijos žingsnis yra atsakas į ukrainiečių siekį kuo greičiau prisijungti prie NATO. Be to, viceministro teigimu, Ukraina jau senokai nebevykdo 1997 metais pasirašytos sutarties reikalavimų.
Nepakantą ukrainiečiams reiškia ir Rusijos kosmoso pajėgų vadas pulkininkas generolas Vladimiras Popovkinas, kuris atvirai išreiškė abejonę dėl ukrainiečių rusams perduodamos informacijos patikimumo. Jis kaip priešpriešą nepatikimiems ukrainiečiams nurodė Baltarusijoje ir Kazachstane veikiančius radarus. Tiesa, juos prižiūri Rusijos karinis personalas, tuo tarpu radarus Ukrainoje tvarko ir informaciją perduoda patys ukrainiečiai, o tai rusams veikiausiai ir nepatinka.
Pagal 1997 metų sutartį Rusija Ukrainai už radarų veikimo išlaidas mokėdavo po 4 mln. dolerių kasmet. Be to, už ukrainiečių perduodamą informaciją taip pat kasmet reikėdavo atseikėti dar po 1,3 mln. dolerių. Ukrainos vyriausybei radarų išlaikymas kasmet atsieitų po 3 mln. dolerių, o be to, patys radarai ukrainiečiams net nereikalingi.
Praėjusiais metais, kai Ukrainos vyriausybei vadovavo Viktoras Janukovičius, Rusija už radarų teikiamą informaciją bei jų išlaikymą netgi mokėjo daugiau nei numatyta sutartyje, o be to, buvo siekiama pasirašyti sutartį, numatančią radarų tobulinimo darbus, vertus 20 mln. dolerių. Bendra Ukrainos bei Rusijos darbo grupė, prižiūrinti radarų veikimą, rengia reguliarius susitikimus. Teigiama, kad Rusijos atstovai šioje grupėje nė karto nebuvo išreiškę jokių nusiskundimų dėl ukrainiečių teikiamos informacijos patikimumo.
Tiesa, pati Maskva dabar jau teigia, kad Ukrainos radarai yra technologinė atgyvena ir Rusija verčiau investuosianti į modernių išankstinio perspėjimo ir kosmoso erdvės stebėjimo radarų statybą šalies viduje. Tiesa, kaip ten bebūtų, tačiau faktas yra aiškus: apie sutarties dėl radarų naudojimo nutraukimą garsiai prabilta tik tada, kai krito prorusiška V. Janukovičiaus vyriausybė ir ją pakeitė Kremliaus atžvilgiu ne tokia draugoviška Julija Tymošenko.
Rusija savo strateginiu radarus dar yra dislokavusi Baltarusijoje, Azerbaidžane, Kazachstane bei Tadžikistane. Maskva atsisako radarų Ukrainoje, nors šalies viduje alternatyva šiems radarams dar neparengta – modernių radarų, apie kuriuos kalbėta, dar nėra. Tiesa, radarai, savo teikiama informacija galėsiantys visiškai pakeisti ukrainietiškus, yra statomi Armavire (Krasnodaras).
Vis dėlto šis Kremliaus žingsnis eilinį kartą gali būti įvertintas kaip politinis kaprizas bei siekis paspausti, jo nuomone, nedraugiškas vyriausybes.
NATO aljansui naudotis Ukrainoje esančiai radarais pasiūlė Ukrainos Nacionalinės kosmoso agentūros direktorius Jurijus Aleksejevas. Jo teigimu, ukrainiečių radarai galėtų būti JAV Vidurio Europoje planuojamo įrengti priešraketinio gynybos skydo dalis. Pasak J. Aleksejevo, Ukraina yra numačiusi planus, kuriuos įgyvendinus radarų sistema bus modernizuota ir pritaikyta aljanso reikmėms.
Tiesa, nors radarų panaudos sutartis tarp Rusijos bei Ukrainos nutraukta, abi šalys vis dar tęsia bendradarbiavimą kitose kosminėse bei raketinėse programose. Tą pačią sausio 25 dieną, kada Dūma balsavo už radarų naudojimą reglamentuojančios sutarties nutraukimą, buvo pratęsta rusiškų tarpkontinentinių balistinių raketų gamybos sutartis. Ukrainoje esanti „Pivdenmash“ gamykla yra pagrindinė šių balistinių raketų gamintoja.
