Televizijos ekranuose po Naujųjų metų pasirodys Audriaus Juzėno, kino režisieriaus, scenaristo, prodiuserio, filmas „Nulinio laiko zona“. Jo herojai – žmogžudžiai, bausmę Lukiškių kalėjime atliekantys iki gyvos galvos.
Į filmo premjerą kultūros centre ukmergiškius pakvietė pats režisierius. Susitikime su žiūrovais jis pasakojo lankymosi kalėjime, kalinių gyvenimo ir pokalbių su jais detales.
„Nulinio laiko zona“ – dešimties metų autoriaus darbo rezultatas. Filme bandoma ieškoti atsakymų, ką jaučia nuteistieji iki gyvos galvos, kokia jų moralė dabar, ar galima pakeisti tokį žmogų. Bandoma išsiaiškinti, ką jie išgyvena erdvėje, kurioje laikas sustojęs, o gyvenimas nebetenka prasmės.
Filme apie save pasakoja trys vyrai – nusikaltėliai, kuriems skirta savo dienas už geležinių grotų, ankštose vienutėse, leisti lig pat mirties. Jie atvirai kalba apie tai, kodėl ir kaip darydavo nusikaltimus, kas versdavo šitaip elgtis. Nuteistųjų biografijose – kraupūs įvykiai, tokie kaip kunigo nužudymas, užmušta mylimoji ir gabalais sukapotas jos kūnas...
Vienas jų prisipažįsta kalėjimuose praleidęs pusę savo gyvenimo. Nulinio laiko zonoje egzistuojantieji nedvejoja: tai, ko jie labiausiai trokšta, yra mirties bausmė. Kalinių lūpomis kalba ir kita žiauri tiesa – jei išeitų į laisvę, elgtųsi lygiai taip pat.
Kurdamas filmą, A. Juzėnas išklausė gerokai daugiau kalinčiųjų išpažinčių. „Nusikaltėliai – mūsų bendruomenės dalis. Man buvo įdomu, kokia jų dabar moralė“, – sakė jis. Neslepia bendraudamas su nuteistaisiais patyręs įvairiausių jausmų. Dauguma stebina nuoširdumu. Tačiau šnekėjosi ir su tokiais, kurių elgesys neprognozuojamas, todėl kalbinti teko stebint būriui prižiūrėtojų.
Susitikimo dalyvius režisierius pakvietė pasvarstyti ir apie nusikalstamo elgesio priežastis, kitų veiksnių įtaką. „Kai kurie jų gal nėra nusikaltėliai, bet darė nusikaltimus, paveikti blogų jėgų, apsėsti“, – sakė jis. Prisipažino, jog filmuojant neišsiversta ir be egzorcizmo seanso. Tiesa – slapto, nes prieš tai dėl to kilus skandalui, kalėjimo vadovybė buvo uždraudusi čia lankytis.
Polinkį žudyti, anot A. Juzėno, iš dalies paaiškina amerikiečių mokslininkų tyrimai. Prieštaringai vertinamų tyrimų rezultatai patvirtino, jog tai netgi gali būti paveldima.
Režisierius taip pat dalijosi įspūdžiais apie kalėjimo buitį, nuteistųjų gyvenimo sąlygas. Pasakojo nepraleidęs progos kalėjimo valgykloje pavalgyti kartu su kaliniais. „Anksčiau ekskursijas į kalėjimą ir mokyklos galėdavo užsisakyti. Tačiau per dešimt metų viskas labai pasikeitė. Dabar tai – neprieinama zona“, – teigia autorius.