B. Vėsaitė: jei kils kliūčių, skambinkite tiesiai man
„Lietuva lipa iš krizės“, – sakė ūkio ministrė B. Vėsaitė ketvirtadienį kalbėdama apie šalies ekonomikos problemas. Ji pabrėžė, kad Lietuva suinteresuota gerinti ekonominę aplinką užsienio investicijoms, o kritusios per krizę, tiesioginės užsienio investicijos vėl po truputį auga.
Ministrė gyrėsi interneto Lietuvoje skvarba, tačiau suabejojo, ar informacinių technologijų galimybės pakankamai išnaudojamos. Ji priminė, kad turime neužšąlantį jūrų uostą, bet apgailestavo, kad turėdama keturis oro uostus, Lietuva neteko savo skrydžių bendrovės. Posėdžio dalyviams ji vardijo laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) privalumus, tačiau priekaištavo ankstesnei valdžiai, kad ji šiai sričiai skyrė per mažai dėmesio ir ragino užsienio lietuvius reklamuoti LEZ teikiamus privalumus.
„Jeigu susidursite su kokiomis nors kliūtimis einant verslui į Lietuvą, aš esu atvira, skambinkite man ir sakykite slaptažodį – šitos komisijos pavadinimą“, – siūlo B. Vėsaitė komisijos nariams.
Specialistų trūkumas – lyg užburtas ratas
„Nėra paskaičiuota, kiek rytoj reikės inžinierių ir kitų specialistų“, – diskusijoje sakė Seimo narė Dalia Teišerskytė, ragindama verslininkus aktyviau dalyvauti planuojant, kokių profesijų žmonių reikės ateityje.
Tačiau verslininkų atstovai atsakė, kad darbuotojų jiems paprastai reikia dabar, o mokymo programos, vertinant jas iš darbdavio pozicijų, yra netinkamos – esą staliaus amato išmokstama per tris mėnesius, o dar kelis mėnesius mokoma to, ko darbdaviui visai nereikia. Dėl to esą ir neveikia sistema „čia ir dabar“.
Užsienio lietuviai diskusijoje pasakojo, kad įmonės kviečia jaunus žmones atvykti į praktiką, juos apgyvendina, jais rūpinasi, ir taip užsiaugina specialistų. Tačiau Lietuvos verslininkai jiems atsakė, kad ne visos įmonės tai gali padaryti, o tai, kad praktikantui reikia mokėti ir juo rūpintis, prisimena dar mažiau įmonių. Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovai kritikavo tvarką, kai tam tikrų specialybių mokoma regionuose, kuriuose nėra nė vienos įmonės, kur reikėtų tokių specialistų.
Dar viena problema, kurią kėlė diskusijos dalyviai – darbo jėgos nemobilumas: specialistai neturi motyvacijos iš vieno regiono persikelti dirbti į kitą vietą: esą skirtingai negu JAV, ne tik 100 km, bet ir 30 km yra didelis atstumas.
„Bet reikėtų aiškiai sakyti, kad valstybė neįsipareigoja kiekvienam nemokamai suteikti aukštąjį mokslą toje srityje, kurioje jis nori, o paskui dar ir surasti jam darbo vietą“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, pridūręs, kad dabar yra per daug humanitarų, ir per daug inžinierių, todėl esą jaunimas turi susimąstyti, kur dirbs baigęs studijas ir kiek uždirbs, kita vertus, turi būti aiškūs valstybės prioritetai ir verslo poreikiai.
Verslas pageidauja dialogo ir stabilumo
Diskusijos dalyviai apgailestavo, kad, pasak Seimo narės Rimos Baškienės, vieną Lietuvą mato ministrė, o kitą Lietuvą – verslo žmonės.
Kalbėdamas apie valdžios ir verslo partnerystę V. Sutkus sakė, kad verslas ir viešasis sektoriai turi skirtingus prioritetus. „Tie skirtumai yra ne atskiriantys, o jungiantys“, – sakė jis ir pabrėžė, kad verslas yra daug pragmatiškesnis už viešąjį sektorių. Dėl to kartais ne visi interesai sutampa. Jis pridūrė, kad verslo ir valdžios institucijų dialogas vis dėlto vyksta, o konfederacija turi idėjų, kaip galima būtų mažinti jaunimo nedarbą ir spręsti kitas problemas.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovai diskusijoje aiškino, kad investicijų pritraukimo sistema yra neefektyvi, nes nėra vienos tai koordinuojančios institucijos. Kita problema – savivaldai stinga motyvacijos padėti ateinančiam į regioną verslininkui, nes dėl sukurtų naujų darbo vietų savivaldybė neturi finansinės naudos.
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Jonas Prunskis, kritikuodamas Darbo kodeksą, tiesiai siūlė „padaryti lentelę, kur mes esame stiprūs ir galime pritraukti užsienio investicijas“. Kiti užsienio lietuviai kalbėjo, kad norėdami investuoti Lietuvoje, užsieniečiai patiria tam tikrų sunkumų. Amerikos lietuviai kritikavo situaciją, kai atvažiavęs užsienio verslininkas sužino, kad verslo sąlygos jau pasikeitė. Jie pageidavo, kad mokesčiai nesikeistų taip dažnai ir kad būtų galima planuoti bent penkeriems metams.
Užsienio lietuviai taip pat aiškino, kad mokesčių didinimas ar mažinimas pats savaime problemos nesprendžia. „Nėra už dyką vakarienės, kas nors turi už ją sumokėti“, – sakė Kęstutis Eidukonis. Jis aiškino, kad „firmos mokesčių nemoka“, nes jie perkeliami ant vartotojų pečių, ir pridūrė, kad progresinė mokesčių sistema ateiti į Lietuvą naujų investicijų neskatintų. Jie taip pat minėjo, kad Lietuvos įvaizdžiui kenkia korumpuoto krašto įvaizdis, šešėlinė ekonomika.
Nesugebame susitarti?
Diskusijoje Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V.Sutkus pareiškė, kad verslui per sunku nuolat stebėti, kas vyksta valstybės institucijose ir viešajame sektoriuje. „Jeigu nori žinoti, kas vyksta Lietuvoje, kas rytą reikėtų atsiversti kokius 200 puslapių internete“, – pareiškė jis.
Tačiau dar didesnį diskusijos dalyvių užsieniečių sutrikimą sukėlė Lietuvos verslo organizacijų atstovai – nors joje dalyvavo toli gražu ne visos verslo organizacijos, diskusijai baigiantis užsienio lietuviai net klausė: „Tai kiek verslininkų organizacijų yra Lietuvoje ir ar jūs dirbate kartu, ar ne?“
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija Vilniuje posėdžiauja nuo gegužės 7 iki 10 dienos. Jos darbotvarkėje – diskusijos apie Lietuvos pilietybę, lietuvių kalbos vartojimo ir išsaugojimo problemos, Lietuvos ekonomikos prioritetai, energetikos projektų vystymas. Komisijos nariai taip pat ketina aptarti 2014 metais vyksiančios dainų šventės „Čia mano namai“ organizavimą.
