Zigmantas Vaitkus
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2007–2013 m. administravo beveik 6 mlrd. litų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų, svarbių ūkio modernizacijai ir ekonomikos plėtrai. Parama teikta verslo, energetikos, mokslinių tyrimų, turizmo sektoriams.
Ūkio ministerijos dėmesys kultūros paveldui: ypač daug dėmesio skirta nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų atnaujinimui, dalį jų pritaikant turizmo reikmėms, meno inkubatorių steigimui, kultūros sričių klasterizacijai. Parama teikta ir kultūros pastatams renovuoti.
Vien kultūros paveldo projektams per 2007–2013 metų finansavimo laikotarpį Ūkio ministerija paskirstė daugiau kaip 274 mln. Lt ES lėšų. O turizmui – svarbiam kultūros paveldo gyvybingumą didinančiam veiksniui – skatinti per minėtą laikotarpį bus paskirstyta daugiau kaip 867 mln. Lt.
Lietuvos kultūros paveldo objektams – beveik 275 mln. litų
Šiuo metu yra įgyvendinami 38 kultūros paveldo pritaikymo turizmo plėtrai projektai, kuriems skirta daugiau kaip 167 mln. Lt. Neabejojama, kad visi šie projektai turės didelę įtaką turizmo sektoriaus plėtrai. Prognozuojama, kad baigti minėti projektai turėtų pritraukti apie 2,3 mln. turistų.
Vienas iš šiuo metu įgyvendinamų projektų – IX forto muziejaus pritaikymas turizmui sukuriant šiuolaikinėmis technologijomis paremtą interaktyvų muziejų. Numatoma, kad per 3 metus nuo muziejaus atnaujinimo čia atvyks apie 500 tūkst. lankytojų.
Turizmui bus pritaikyti Bernardinų, Pažaislio, Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilikos vienuolynai, sutvarkytas Palangos botanikos sodas, Kernavės kultūrinis rezervatas, didžiausias Lietuvoje Pakruojo dvaras ir kiti objektai.
Šiandien jau baigti įgyvendinti 27 kultūros paveldo pritaikymo turizmo plėtrai projektai, kuriems buvo skirta 101,5 mln. Lt. Atnaujinta 12 dvarų, sutvarkyta ir turizmo reikmėms pritaikyta Vilniaus universiteto varpinė, atkurtas Liškiavos architektūrinis ansamblis, sutvarkytos Nidos ir Preilos senosios kapinės ir t. t. Pabrėžtina ir tai, kad, finansuodama kultūros paveldo projektus, Ūkio ministerija ne tik renovuoja kultūros paveldo objektus, bet ir skatina juos pritaikyti verslo reikmėms. Įsitikinta, kad tik taip sudaroma galimybių kultūros paveldo objektams tapti gyvybingais ir patraukliais kultūros centrais.
Daug dėmesio kūrybiniams klasteriams.
2008 metais Stokholme buvo pasirašytas Europos klasterių memorandumas, kuriame klasteriai – susijungusių įmonių ir institucijų grupės, susijusios tam tikromis technologijomis ar žiniomis –įvardyti kaip esminis Europos ekonomikos ir inovacijų variklis. Pažymėta, kad klasterių įmonės objektyviai yra pelningesnės, jose dirba kvalifikuota darbo jėga, jų dalyviams lengviau ir pigiau gauti specializuotos informacijos ir konkuruoti vidaus ir tarptautinėse rinkose.
Ūkio ministerijos teiktos paramos lėšomis susikūrė Užupio kūrybinis klasteris, Vilniaus kino klasteris. Dėmesys meno inkubatoriams
Ūkio ministerija skyrė 69,3 mln. Lt finansavimą 11 meno inkubatorių Klaipėdoje, Anykščiuose, Vilniuje (3 meno inkubatoriai), Alytuje, Telšiuose, Utenoje, Kauno raj., Vilniaus raj., Šiauliuose.
Meno inkubatorius – viešasis juridinis asmuo, kurio vienas iš tikslų – naudojantis turima infrastruktūra (patalpomis, įranga ir pan.), sutelkti įvairių rūšių meno kūrėjus, jų grupes ir su menu susijusį verslą (kūrybinę industriją) plėtojančius asmenis į vieną erdvę ir taip sudaryti sąlygų menininkams kurti ir pristatyti publikai savo darbus, pradėti nuosavą verslą, plėtoti su menu susijusį verslą, skatinti bendruomenę aktyviau dalyvauti kultūriniame gyvenime, prisidėti prie kultūros paveldo išsaugojimo.
Pasak šiuolaikinio Meno ir edukacijos centro „Rupert“ koordinatorės Justinos Stašelytės, jų centro ištakos – 2012 metais prasidėjusi edukacinė programa, skirta jauniems talentingiems žmonėms, siekiantiems pradėti tarptautinę profesinę karjerą. „Pastačius meno inkubatorių, atsirado galimybė plėsti veiklą ir pradėti rezidencijų bei parodų programas. Inkubatoriaus duris atvėrėme tik prieš keletą mėnesių, taigi kol kas gryniname programas ir bendradarbiavimo būdus, tačiau jau dabar pastebėjome, kad audiovizualinių menų ir kūrybinių industrijų atstovai mato buvimo toje pačioje aplinkoje vertę“, – teigia Justina Stašelytė.
Parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija
Užs. nr. 4092
