ES aktyviai ragina tausoti išteklius ir pakartotinai naudoti vandenį, o pas mus už tai baudžiama. Daržovių augintojai piktinasi, kad „žaliosios“ ambicijos pranoksta sveiką protą ir pasiekia vis naują absurdo lygį.
Priešingi požiūriai
Ūkininkauti ir gaminti žemės ūkio produkciją darosi vis sudėtingiau ne tik dėl besikeičiančių gamtinių sąlygų, bet ir dėl gausėjančių ir griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų. Apie „žaliosios“ krypties reikalavimų perlenkimus skundžiasi visos ES ūkininkai, tačiau mūsiškiai pastebi, kad Lietuva sugeba išsiskirti, ir ne pačiu geriausiu būdu.
Lietuvos daržininkai sako susidūrę su absurdišku aplinkosaugininkų požiūriu į žemės ūkio gamybos atliekas. Žemės ūkio specialistai rekomenduoja, kad žemė gautų kuo daugiau organikos, o aplinkosaugininkai organines atliekas ir vandenį, kuriuo buvo plautos daržovės, traktuoja kaip esą pavojingas atliekas ir už tai baudžia.
Baudą apskundė
Kelmės rajono daržininkas Algimantas Vaupšas „Valstiečių laikraščiui“ sakė jau gavęs baudą – 8 tūkst. eurų.
„Mane apskundė, aplinkosaugininkai sureagavo ir skyrė baudą. Mes plauname ir skutame daržoves, o tą vandenį ir likusią organiką išvežame į laukus. Už tai nubaudė, sako, kad tai baisu, teršia gamtą. Sveiku protu nesuvokiama, ko iš mūsų nori“, – aiškino jis.
Ūkininkas sakė nesuprantantis, kodėl daržoves dorojant lauke palikti organines liekanas yra gerai, o iš ūkio į laukus išvežti tas pačias atliekas – jau pažeidimas. „Vakaruose dėl to problemų nėra. Juk tai organika, labai reikalinga dirvai. O mes negalime vežti“, – nepelnytai nubaustas jaučiasi prekinio daržininkystės ūkio savininkas.
Jis sakė apskundęs tokį aplinkosaugininkų sprendimą. Kol teisme sprendžiamas šis klausimas, ūkininkas daržovėms plauti naudotą vandenį ir organines atliekas veža į nuotekų valymo įrenginius, už tai kas mėnesį sumoka po 1 tūkstantį eurų.
Žaliosios liekanos – tarša?
Sužinojus apie kolegai skirtą tokią baudą, tarp Lietuvos daržininkų, kurie prekine produkcija aprūpina ne tik vidaus rinką, bet nemažai jos tiekia ir į ES šalis, nuvilnijo nerimo banga. Plautų daržovių poreikis rinkoje auga, gamyboje sunaudojama daug vandens. Negi juo negalės laistyti daržovių?
„ES skamba rekomendacijos kiek įmanoma tausoti vandenį, jį panaudoti gamyboje du ar tris kartus. Mes į tai ir orientuojamės, taip ir elgiamės, bet mums to neleidžia. Tai kažkokia beprotystė! Jeigu dorojant morkas, burokėlius ir kitas daržoves lauke paliekamos žaliosios liekanos, viskas gerai. Bet jeigu daržoves nuplauni, tai jau negali to vandens lieti ant lauko, kur augo tos pačios daržovės. Tai kur čia logika, kad organinės nuoplovos – teršalas? Tai absurdų absurdas“, – aplinkosaugininkų požiūrio nesupranta stambaus daržininkystės ūkio savininkas Vidmantas Kvedaras.
Jis užsiminė, kad per daržininkų lauko dieną, kurioje dalyvavo ir aukšti valdžios pareigūnai, visi pripažino, kad reikia keisti tokią teisės akto nuostatą. Ūkininkas mano, kad reikalavimai bus pakeisti, tai tik laiko klausimas, tačiau dabar daržininkai gauna baudas.
„Vakaruose tokių nesąmonių nėra. Štai Nyderlanduose, šalyje, kuri pirmauja daržininkystės sektoriuje, yra išvystyta kanalų sistema, daržininkystės ūkiuose naudojamas vanduo patenka į duobę, iš jos dar į kitą ir išleidžiamas į kanalą. Kitur vanduo nukreipiamas dar į trečią duobę, papildomas švariu vandeniu ir naudojamas plovimui. Tegu mums aiškiai surašo, kaip ir kokias technologijos taikyti, bet absurdus reikia keisti“, – sakė V.Kvedaras.
Stebi ir baudžia
Pasvalio rajono daržininkas Algimantas Morkūnas apgailestavo, kad Lietuvoje dažnai negalioja vakariečių gamybininkams priimtina logika. „Visoje Europoje ir visur pasaulyje stengiamasi taupyti vandenį. O pas mus aplinkosaugininkai sugalvojo, kad vandeniu, kuriuo buvo plautos daržovės, negalima laistyti laukų. Iš tikrųjų sunku paaiškinti, kodėl taip yra. Dažnai lankomės vakariečių ūkiuose ir žinome, kad jie tai veža į laukus, o mums draudžia“, – pečiais gūžčiojo ūkininkas.
Jį stebina ir tai, kad daržovių ūkyje susidarančios žaliosios atliekos traktuojamos kaip kenksmingos dirvai. „Jeigu kopūstą nupjauni ir nuvalai lauke, tai lapus ir kitas atliekas aplinkosaugininkai leidžia palikti dirvoje, o jeigu tai darai sandėlyje ir tuos lapus nuveži atgal į laukus, jau nusižengimas. Tai jau nebe žalioji masė, kuri reikalinga dirvai, bet gamybinės atliekos. Gal tada reikia drausti ir šiaudus smulkinti lauke? Tai kur čia logika?“ – stebėjosi A.Morkūnas.
Daržininkai sako neišmanantys, kaip elgtis, kad nesusižengtų tokiems teisės aktams. Jiems susidaro įspūdis, kad aplinkosaugininkams nerūpi, logiški ar nelogiški sprendimai, svarbiausia – drausti ir bausti. „Neatsako, ką daryti ūkininkams. Jie esą neįpareigoti aiškinti įstatymų, jie tik stebi ir baudžia iš peties. Kažkas pasakė, kad reikia vežti į nuotekų valymo įrenginius. Nežinau, ar tai tinkamiausia vieta kopūstų lapams – organikai, kuri labai reikalinga dirvožemiui“, – svarstė ūkininkas.
Daržovių augintojas Linas Šateika, kasmet užauginantis tūkstančius tonų morkų, kurios paprastai į rinką tiekiamos nuplautos, apeliuoja į pareigūnų sveiką protą ir tikisi, kad Lietuvos daržovių augintojų asociacijai (LDAA) pavyks įtikinti Aplinkos ministerijos atstovus, jog absurdiškus reikalavimus reikia keisti. „Jeigu daržovių nuoplovas traktuotų kaip nuotekas, išaugtų gamybos sąnaudos. Tai būtų apkrova ir nuotekų valymo įrenginiams. Srutas pila ant laukų, o panaudoto vandens negalima“, – palygino Šiaulių rajono ūkininkas.
Nelogiška, bet įteisinta
LDAA direktorė Zofija Cironkienė „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad problema ta, jog žemės ūkio gamybos atliekos nėra traktuojamos kaip biologiškai skaidžios. „Tai nelogiška, bet taip yra. Aplinkos ministras turėtų patvirtinti tvarką, kad tokia organika nebūtų priskiriama gamybinėms atliekoms. Ūkininkai jau nebesupranta, ko iš jų gali būti reikalaujama. Kuo toliau, tuo baisiau“, – nerimo neslėpė daržininkų organizacijos vadovė.
Pasak jos, aplinkosaugininkai aiškina, kad nuoplovos kenksmingos dėl mineralinių trąšų likučių. Daržovių augintojų nuomonė – priešinga. „Savaime suprantama, kad jeigu yra daržovių atliekų, tai gali būti ir trąšų likučių. Grąžinus juos į laukus, dirvožemis praturtinamas natriu, kaliu, azotu, fosforu ir kt., augintojams reikia naudoti mažiau trąšų. Tai privalumas. Negi norima, kad ūkininkai daugiau pirktų trąšų? Daržininkystės ūkiai kasmet atlieka dirvožemio tyrimus, nes labai svarbu, kad būtų subalansuotai tręšiama. Augintojai privalo elgtis labai atsakingai“, – aiškino Z.Cironkienė.
Ji pabrėžė, kad plaudami daržoves ūkininkai nenaudoja jokių cheminių priedų, panaudoto vandens nenutekina į upelį ar kitą vandens telkinį, bet jį naudoja laistymui, nuosėdas taip pat išveža į savo laukus. „Suprantu, kad dėl gamybinių atliekų ir susidariusio dumblo gali būti problemų, bet šiuo atveju tai organika. Reikėtų atskirti pramonės ir daržininkų gamybą. Pavyzdžiui, jie lygina su žuvininkystės ūkių dumblu, bet ten šeriama antibiotikais, tai kitas reikalas. O daržininkai naudoja vandenį be jokios chemijos“, – aiškino LDAA direktorė.
Didžiulės baudos
Z.Cironkienė užsiminė, kad dėl „žaliųjų“ apribojimų augintojams darosi vis sudėtingiau dirbti. Jie negailestingai baudžiami esą ir dėl žmogiškos klaidos. Neramu, kad aplinkosaugininkų skiriamos galbūt neadekvačios baudos gali pakirsti ūkių gyvybingumą.
Vienam daržininkystės ūkiui skirtų baudų suma siekia kone iki 300 tūkst. eurų. Tai rimtas smūgis ūkiui. Daržininkų atstovė aiškino, kad viena bauda susidarė dėl nesusipratimų naudojant vandenį, kita – dėl neteisingai deklaruotų pakuočių naudojimo.
„Dabar yra nauja gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema, ten žmogus pažymėjo ne tą kodą, beje, pakuotės brangesnės ir mokėjo kaip už brangesnę pakuotę. Kai patikrinus paaiškėjo klaida, buvo konstatuota, kad augintojas į aplinką išleido neapskaitytą pakuotę. Suskaičiavo sumą ir padaugino iš koeficiento 10. Tai didžiulė bauda“, – tvirtino Z.Cironkienė.
Tą patį daržininką didžiulė bauda užgriuvo ir dėl ūkyje sunaudoto vandens apskaitos bei sumokėtų mokesčių. Pasak LDAA vadovės, į aplinkosaugininkų nemalonę augintojas pateko dėl neapsižiūrėjimo, įstatymų kaitos ir klaidingų inspektoriaus patarimų. „Dabar rezultatas toks, kad, nepaisant to, kiek ūkininkas yra sumokėjęs už vandenį, jam priskaičiuota už vandens kubą nuo 2016 metų sumokėti po 1,13 euro. Suskaičiuota žala valstybei ir suma dar padauginta iš koeficiento 10“, – apie LDAA nario nemalonius rūpesčius pasakojo Z.Cironkienė.
Tikslins reglamentavimą
Žinome, kad tokių bėdų atsitinka, gal ten reglamentavimas nėra pakankamai aiškus, bet iš dalies tai yra priskirtina gamybinėms nuotekoms. Turėsime pasižiūrėti ir tikslinti reglamentavimą. Jeigu nuotekos, daržovių atveju tai gal nuoplovos, nėra užterštos agresyviais plovikliais, tai gal nieko blogo. Nežinome, kas ten gamybiniame procese yra naudojama. Turime išsiaiškinti. Logiška, kad jeigu plaunama tvarkingai, be jokių ploviklių, tirpiklių ir panašių priemonių, kurios galbūt palengvina nuplovimą ir nušveitimą, tai, matyt, nėra baisu. Tai reikia reglamentuoti tiksliai, nes daugeliu atveju kalbama apie gamyboje susidariusias nuotekos, bet gamyba gali būti įvairi. Matyt, čia reikia išskirti. Dabar taisome nuotekų reglamentavimą dėl kitų dalykų, tai kartu artimiausiu metu turėsime įvertinti ir šį aspektą.
Šaltinis: www.valstietis.lt
