Ne pirmą kartą šantažuojami ūkininkai ryžtingai pasipriešino politikieriams.
Bene įtakingiausia ir daugiausia žemdirbius vienijanti Lietuvos ūkininkų sąjunga ginasi nuo politikų ir vienos nedidelės partijos įžūlių bandymų paversti šią organizaciją kišenine, jos vadovus užkelti ant statinės ir artėjant rinkimams priversti politikuoti.
Absurdiški kaltinimai
Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai labai nustebo, kai pasiteiravau, ar Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas, įvairių sričių ūkininkų asociacijų vadovai bei Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas turi teisę gauti ES ir valstybės paramą, skiriamą ūkininkams.
Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė net nesuprato klausimo, o gal mane, klausiantįjį, palaikė neišmanėliu. Paaiškinau, kad toks klausimas kyla ne man ir ne „Valstiečių laikraščio“ skaitytojams, bet kai kuriems nuo realybės atitrūkusiems politikams ir politikuojantiems ūkininkams.
Atsakymas į minėtą klausimą aiškus ir be užuolankų – visuomeninių ūkininkų organizacijų vadovai, kaip ir visi kiti ūkininkai, turi teisę gauti ES ir valstybės paramą, jiems netaikomi jokie specifiniai reikalavimai ar apribojimai. Sąlygos visiems vienodos. Taigi ir LŪS vadovas Jonas Talmantas, kaip ir bet kuris kitas ūkininkas, turi teisę pasinaudoti tokia galimybe.
Dėl priekaištų LŪS vadovui ir apskritai dėl šios organizacijos puolimo sąjungos prezidiumo nariai, skyrių vadovai parašė pakankamai griežtą pareiškimą. Pastarosiomis dienomis paskleistas gandas, esą tie žmonės tai darė ne savo noru, buvo verčiami. Dar vienas neįtikėtinas kaltinimas. Nusprendėme šį kartą nekalbinti LŪS pirmininko ir vicepirmininkų – pakalbinome įvairių rajonų LŪS skyrių vadovus.
Pareiškimą parašė neprašomi
LŪS Joniškio rajono skyriaus pirmininkė Lilija Šermukšnienė sako, kad idėja parašyti pareiškimą kilo jai ir dar keliems ūkininkams. Tai buvo tarsi skydas ginantis nuo jokiais faktais neparemtų kaltinimų.
„Spaudimą bandė daryti viena nedidelė partija, kuri jau anksčiau mėgino tai daryti ne tik mums, bet ir, pavyzdžiui, ŽŪR vadovams. Ko jie nori? Tikina norintys padėti ūkininkams, tačiau mes matome ir tikrąjį jų veidą, ir tikruosius norus. Jie nori, kad jų atstovas po rinkimų vadovautų Žemės ūkio ministerijai. Akivaizdu, kad be ūkininkų paramos tai padaryti būtų neįmanoma“, – sakė L.Šermukšnienė.
LŪS Anykščių rajono skyriaus pirmininkas Romualdas Kubaitis mano, kad dabartinė Ūkininkų sąjunga kai kuriems politikams yra kaip ašaka gerklėje: „Mes nepasitikime tais politikais, kurie žemdirbius prisimena tik tada, kai ateina rinkimų laikas. Štai man teko dalyvauti rengiant įstatymo dėl perdirbėjų ir prekybininkų atsiskaitymo su ūkininkais projektą. Savo akimis pamačiau, kaip gudriai, pasitelkdami lobistus, dirba prekybininkai ir bankininkai, kaip sunku mums ginti savo interesus. Štai ir noriu paklausti: kur jūs buvote tada, kai mums labiausiai reikėjo jūsų pagalbos?“
„Manęs niekas nepriverstų pasirašyti pareiškimo, jeigu aš jam nepritarčiau“, – tiesiai šviesiai pasakė LŪS Pasvalio rajono skyriaus pirmininkas Vilhelminas Janušonis.
Demokratija ne tik mažumai, bet ir daugumai
Anot garsiojo politiko Vinstono Čerčilio, demokratija turi daug trūkumų, tačiau kol kas žmonija geriau veikiančios bendravimo sistemos nesugalvojo.
„LŪS veikloje dalyvauja 41 skyrius, iš jų tik 4–5 yra sukurstyti kelti triukšmą. Juk visi sutinkame, kad gyvename demokratinėje šalyje. Jeigu kas nors turi nuomonę, niekas nedraudžia teikti siūlymų, paskui vyksta balsavimas ir priimamas sprendimas. Reikia susitaikyti, jeigu kieno nors nuomonei nepritariama. Gal pasiūlymas buvo nevykęs, gal argumentai silpni, neįtikinami“, – svarstė R.Kubaitis.
LŪS veikia taryba, dažnai rengiami susirinkimai, o kasmet – ir suvažiavimai. Taigi progų kelti klausimus netrūksta.
„Kiekviena organizacija privalo veikti vadovaudamasi įstatais. Jeigu nepatinka LŪS įstatai, diskutuokime, siūlykime ir balsuokime. Jeigu suvažiavimas pritars – įstatus keisime, jeigu nepritars, niekas kitas neturi teisės jų keisti. Tačiau absoliuti mažuma, keli ar keliolika ūkininkų, nori, kad visi likusieji – tūkstančiai – paklustų jų valiai. Taip niekada nebus“, – sakė R.Kubaitis. LŪS Kauno rajono skyriaus pirmininkas Vytautas Žilinskas teigia, kad triukšmą kelia tie, kurie yra vienaip ar kitais susiję su ta partija: „Liepė, štai ir vykdo partijos įsakymą.“
Asmeninės nuoskaudos
Kita galima priežastis – asmeninės nuoskaudos. Štai L.Šermukšnienė priekaištauja šiaip tikrai sumaniam ūkininkui kupiškėnui Zigmantui Aleksandravičiui. Kažkada jis buvo išrinktas LŪS vicepirmininku, dar vadovavo Grūdų augintojų asociacijai. Z.Aleksandravičius pagarsėjo sugebėjimais energingai, uždegančiai ir net agresyviai ginti savo nuomonę. Gal toks agresyvumas ūkininkams nepatiko ir jie atsisakė jo paslaugų, nors „įdarbinti“ tokią kunkuliuojančią energiją, regis, būtų naudinga.
„Pirmas įspūdis klaidingas. Z.Aleksandravičius tik kritikuoja, tačiau užmiršta, kad pats buvo organizacijos vicepirmininkas ir galėjo spręsti keliamus klausimus, bet kažkodėl to nepadarė. Yra dar keli ūkininkai, sugebantys tik kritikuoti, o ne siūlyti racionalius sprendimus. Kai paprašai tų žmonių kalbėti konkrečiai, jie neturi ką pasakyti“, – teigė L.Šermukšnienė.
„Z.Aleksandravičius išmano apie ūkininkavimą, tačiau žiūrėdamas į akis paklausiau: ar tu tikrai įsitikinęs, kad gali padėti ne tik sau, bet ir visiems Lietuvos ūkininkams? Jis man neatsakė“, – prisiminė LŪS Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus.
Nepavyko papolitikuoti
Ne be politikų iniciatyvos ūkininkai šį pavasarį buvo raginami surengti visuotinį žemdirbių suvažiavimą. Tačiau pasipriešino Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, tokio renginio svarba suabejojo ir LŪS.
„Kodėl prireikė rengti tokį suvažiavimą būtent dabar, prieš rinkimus, kai, tikėtina, pasikeis valdžia, todėl ir pažadai liks neįgyvendinti. O gal taip buvo siekiama į šį suvažiavimą pakviesti tik kai kuriuos politikus ir bandyti pažadais papirkti itin gausų rinkėjų sluoksnį – žemdirbius? Nepavyko. Taip mes tapome priešais“, – sakė L.Šermukšnienė.
„Nedidelė politikų grupė nori ūkininkus suvilioti, kad jie balsuotų būtent už jų partiją. Tačiau ūkininkai nepatikėjo žadančiais aukso kalnus, o prievarta juk nieko nepasieksi, nepriversi pakeisti nuomonės“, – teigė R.Kubaitis.
Pasak LŪS Pasvalio rajono skyriaus pirmininko Vilhelmino Janušonio, LŪS liko labiausiai nepriklausoma organizacija: „Kas gali paneigti galimybę, kad ta pati partija jau vadovauja Žemės ūkio rūmams?“
Jeigu LŪS valdytų nuo statinės
Kaip pasikeistų LŪS, jeigu kokiu nors būdu šios organizacijos pirmininku ir vicepirmininkais būtų išrinkti mėgstantieji lipti ant statinės?
„Liūdna būtų žiūrėti į tokią organizaciją“, – atsiduso V.Janušonis.
Pritarė kolegai V.Žilinskas: „Tada tai būtų kišeninė organizacija, apie ūkininkų interesų gynimą nebegalėtume kalbėti. Aš prašiau – teikite racionalius pasiūlymus, bet nė vieno nesulaukiau. Šie žmonės moka tik streikuoti, tačiau šiais laikais reikia mokėti savo interesus ginti ir kitokiomis priemonėmis.“
„Su avantiūristais LŪS ne pakeliui, todėl esu įsitikinęs, kad tų rėksnių niekas nepalaikys. Dabartiniai ūkininkai yra protingi žmonės, ne vadinamieji runkeliai“, – sakė A.Stonkus.
Komentaras
Nereikia nuleisti rankų
Julius Veselka, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas
Politikai puola Ūkininkų sąjungą? Žinau, tai daroma ne pirmą kartą, juk norėjo šią organizaciją pajungti ir konservatoriai, ir K.Prunskienės partija. Todėl nesistebiu, kad, artėjant rinkimams, tokie veiksmai kartojasi. Prisiminkime istoriją. Kažkada būtent ūkininkai sudarė didžiąją savanorių dalį ir apgynė save ir savo valstybę. Todėl patarčiau jiems tęsti šias garbingas tradicijas. Puola? Pasiūlykite jiems pasiskaityti įstatymus, o jeigu nesupras, paprasčiausiai pasiųskite juos į vieną vietą arba duokit jiems į kailį, juk jūsų yra daug, o ta partijėlė, nors ir savo gretose turi oligarchą, be ūkininkų paramos yra silpna, gal net į Seimą nepaklius. Neužmirškite, kad tarp politikų yra daug parazitų, o ūkininkai žino – jeigu koks augalas nusilpsta, parazitai jį kaipmat apipuola. Todėl reikia gintis, reikia būti principingiems, panaudoti priešnuodžius, ir parazitai išnyks arba pasitrauks.
