Vienas didžiausių Biržų rajono ūkininkų Kęstutis Armonas yra jau antrasis pareiškėjas, pastatęs vėjo jėgainę, ir negaunantis jam priklausančios ES paramos. Ūkininkas, Pagavėnių vėjo jėgainės savininkas, gali būti priverstas ieškoti teisybės teismuose kovodamas su valdininkais, kurie stabdo paramos išmokėjimą. K. Armonui reikia grąžinti 0,7 mln. SEB banko paskolą, kuri buvo suteikta sutarties su NMA pagrindu.
Žaliosios energetikos vystytojui NMA paramą turėjo išmokėti dar vasario viduryje. 2010 metais Biržų rajone, Pagavėnių kaime, ūkininko Kęstučio Armono sodyboje, buvo pastatyta ir paleista pirmoji Europoje dvisparnė vėjo elektrinė.
„Tiesa pasakius, visiškai nesitikėjau, kad tokie Lietuvai aktualūs projektai bus šitaip trypiami. Ne vieną kartą esu kreipęsis dėl ES paramos ūkininkavimui ir niekada tokių pokštų nebūdavo. Juk projektas įvykdytas tvarkingai, jėgainės darbas sklandus, išpildyti visi lūkesčiai. Nesuvokiama, kodėl valdininkai siekia žlugdyti akivaizdžiai sėkmingus ir Lietuvai naudingus projektus. NMA elgesys visiškai nepagrįstas“, – sako ūkininkas Kęstutis Armonas.
2011 m. pabaigoje ūkininkas Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė paraišką gauti 690 tūkst. litų ES paramą. Nors į jėgainę investuota 1,5 mln. Litų, pagal taisykles projektai gali būti finansuojami iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Išlaidos finansuojamos sėkmingai įgyvendinus projektą, todėl pareiškėjai stato jėgaines iš savo lėšų ir bankų paskolų, kurios suteikiamos tik dėl sutarčių su NMA, kurias bankai laiko paskolos grąžinimo garantu.
„Šiuo projektu buvau užsidegęs ir tikėjau jo sėkme, todėl nedvejodamas pasiėmiau 0,7 mln. SEB banko paskolą, kurią turėjau grąžinti gavęs numatytą ES paramą. Deja NMA tyli ir nesiruošia jos išmokėti dėl niekam neaiškių priežasčių, o bankui pinigus mokėti juk reikia. Visados ES paramos sutartys buvo garantas, kad paskola bus grąžinta laiku, bet dabar dėl valdininkų neprofesionalumo esu įkalintas, nes tokių pinigų iš ūkininkavimo aš gražinti iškart negaliu“, – sako ūkininkas Kęstutis Armonas.
Pirmoji nuo NMA nukentėjo UAB „Eglitana“, kuriai 1 mln. Lt ES parama vėjo elektrinei statyti turėjo būti išmokėta dar rugsėjį. Įmonė sausio 27 dieną gavo iš NMA raštą dėl ES paramos sutarties nutraukimo, todėl dabar kreipsis į teismą.
2009-ųjų metų rugpjūtį Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija saulės, vėjo ir vandens jėgainių statybą ir renovaciją priskyrė prie remtinos veiklos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones “Parama verslo kūrimui ir plėtrai„ ir “Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“. Tuo metu ministerijos pareigūnai visomis išgalėmis skatino pasinaudoti Europos Sąjungos parama, skirta žaliosios energijos projektų vystymui.
2010 metų spalio pradžioje ŽŪM ir jai pavaldi Nacionalinė mokėjimų agentūra atmetė beveik 200 projektų, pagal kuriuos buvo planuojama statyti arba renovuoti vėjo, vandens ar saulės jėgaines Lietuvos kaimo vietovėse. Projektų atmetimą buvo bandoma motyvuoti tuo, jog neva negalima prognozuoti elektros energijos supirkimo kainų penkerių metų laikotarpiui, todėl neįmanoma nustatyti projektų ekonominio gyvybingumo.
Dėl šio sprendimo į teismą kreipėsi apie 70 žaliosios energetikos vystytojų. Visi pareiškėjai laimėjo bylas prieš žemės ūkio ministeriją ir jų projektai buvo grąžinti persvarstymui NMA, po kurio projektų rengėjai sulaukė palankaus ŽŪM sprendimo. Nepaisant to, projektus iki galo vystyti ryžosi tik dalis visų pareiškėjų, kuriems ES paramos skyrimą šiuo metu bando sutrukdyti Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija.
Užsakymo numeris 1987
