Šimtai tūkstančių elektros energijos linijų stulpų Lietuvoje pastatyti ant privačios žemės. Tačiau ūkininkai už jų pasėliuose susmaigstytas konstrukcijas pigesnės elektros negauna, rašo „Lietuvos žinios“.
Joniškio rajone ūkininkaujantis Petras Šonta piktinasi, kad elektros energijos skirstymo ir tiekimo įmonė VST neatlygintinai naudojasi jo žeme. Ūkininko sklype yra 19 gelžbetoninių stulpų ir 1 elektros pastotė. „Suskaičiavau, kad visa tai iš manęs atima apie 10 arų žemės“, - tikino P.Šonta. Jo žemės nuosavybės dokumentuose turėtų būti įtvirtintas servitutas - išimtinė teisė elektros tiekėjams naudotis šia žemė, tačiau tokio įrašo nėra.
Sėdi be elektros
Konfliktas su VST P.Šontai jau atsirūgo - ūkininkas pusantrų metų sėdi namie be elektros: radijo klauso automobilyje, vakarais uždega žibalinę lempą. „Mokėdavau už elektrą reguliariai - kas du mėnesius. Niekada neturėjau skolų. Vieną dieną gavau laišką, kad vėluoju sumokėti per 70 litų už elektros energiją. Pagrasinta antstoliais. Kraujas užvirė - privati įmonė siuntinėja tokius raštus net naujų sutarčių nepasirašiusi“, - prisiminė ūkininkas.
P.Šonta į elektros tiekėjus kreipėsi su verslo pasiūlymu. „Siūliau sumažinti man mokestį už elektrą arba tiekti dalį energijos nemokamai. Niekas nesileido į kalbas“, - piktinosi jis.
Svetur kitaip?
VST P.Šontai paaiškino, kad elektros linijos nutiestos dar sovietmečiu. Vyriausybės 1992 metais priimtu nutarimu elektros tinklus eksploatuojančiai įmonei leidžiama neatlygintinai naudotis žeme po stulpais.
„Jokių servitutų nėra, stulpai neįteisinti, - rodė žemės dokumentus P.Šonta. - Atrodo, kad valstybė elektros tinklus pardavė su mano žeme. Tai gal turėčiau būti šios įmonės dalininkas?“
Neakivaizdžiais VSD dalininkais save vadina ir tie žmonės, kurie į nuosavą žemę nori atsivesti naują elektros liniją. Mažiausiai trečdalį lėšų šiam reikalui turi atseikėti žemės savininkas. Tik tada įmonė pradeda darbus.
P.Šonta tikino iš pažįstamo olando fermerio girdėjęs, kad Olandijoje elektros tiekėjai moka už naudojimąsi svetima žeme. Jis ragintų visus ūkininkus sukilti ir reikalauti atlyginti nuostolius.
Kompensacijos - naujokams
LŽ kalbintas Ūkio ministerijos Energetikos departamento direktorius Algimantas Zaremba šioje istorijoje teisuolio vaidmenį skirtų VST. Jis perskaitė ištrauką iš įstatymo, kad visos anksčiau nutiestos elektros linijos turėjo tam tikrus servitutus. Kompensacijos teikiamos ir palankios sutartys pasirašomos tik su tais savininkais, kurių žemėje tiesiamos naujos linijos.
Anot A.Zarembos, ūkininko P.Šontos žemės dokumentuose galėjo įsivelti žemėtvarkininkų klaida. Departamento direktorius paaiškino, jog elektros linija „egzistuoja kaip faktas“. Esą servitutas nustatomas pagal faktą, o ne pagal klaidas dokumentuose. Jei P.Šonta norėtų iš savo žemės iškelti stulpus, jis tai turėtų padaryti savo lėšomis. „Pagal senus servitutus nenumatyta jokių mokėjimų“, - pabrėžė A.Zaremba. Jis taip pat patikino, kad jei elektra ūkininkui buvo išjungta piktybiškai, jis gali kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją.
A.Zaremba priminė, kad elektros tinklų eksploatuotojai gali netrukdomi bet kada privažiuoti prie stulpų ir pastočių. Tačiau privalo besąlygiškai atlyginti žalą, kuri žemės savininkui padaroma dėl tinklų remonto.
Alvydas Januševičius
