Ir nors jiems šiemet gerokai daugiau kaštų – pabrango sėkla, elektra, kai kurios medžiagos, bet būsimų bulvių kainos esą stipriai nekels. Tačiau belaukiant naujo derliaus gali tekti apsieiti be cepelinų, nes pernykščių bulvių sandėliuose likę labai mažai.
Vos nutirpo sniegas ir dirva pradžiūvo – Kėdainių ūkininkų traktoriai jau ir burzgia laukuose. Kėdainiškiai pluša net išsijuosę, pirmieji skuba pasodinti ankstyvas bulves.
„Sutrukdė tas sniegas pavasarinis vėlyvas ir, aišku, lietus, kai ištirpdė vienu kartu, tai turėjom pora dienų palaukt, kad pradžiūtų, o mūsų lengvose žemėse problemos, kai nusprendžiam sodint – nėra“, – kalba ūkininkas Saulius Dambrauskas.
Į dirvą bulvės gula jau sudaigintos. Beveik 120 tonų ūkininkai daigina šiltnamiuose, kruopščiai jas prižiūri, kad visoms užtektų šviesos ir šilumos.
„Pilstom bulves į dėžutes, tas dėžutes trim aukštais, jas kaitaliojam. Kiekvieną savaitę tą 120 tonų rankom sukeičiam vietom, kad gautų tolygiai šviesos, nes, jei tik negauna šviesos, daigai iš karto balti, ilgi ir lūžinėja, o daigas turi būti trumpas žalias ir tada jis nelūžta“, – aiškina S. Dambrauskas.
Pačių ankstyviausių bulvių ūkininkai Dambrauskai sodina apie 25 hektarus, o kad derlius būtų kuo gausesnis ir ankstyvesnis agroplėvele laukus dengia, kai kurias ir dviem sluoksniais, turi ir specialią laistymo sistemą, gelbstinčią nuo šalnų.
„Agroplėvelė gelbsti iki 3 laipsnių šalčio, o antrą sluoksnį dedam, kad jos greičiau išdygtų. Toj vietoj, kur dedam antrą plėvelę. Turim sistemą prieš šalnas. Jei bulvė išdygo, kai gegužės pradžioj tos didelės šalnos būna tai tada laistom vandeniu ir išsaugom bulves“, – sako S. Dambrauskas.
Darbymetis ir kitoje Kėdainių pusėje plytinčiuose ūkininko Rimanto Žebarausko laukuose. Ten irgi intensyvus bulviasodis. Taip anksti bulves sodinantys kėdainiškiai derlių pasiūlo jau birželio pradžioje ir drąsiai konkuruoja su šiltų orų lepinamais pietiečiais.
„Piečiau esančios šalys naujo derliaus produkciją gauna gana anksti ir lietuviai, norėdami pasiūlyti savo vartotojams lietuviškos, kokybiškos, šviežios produkcijos, ją taip pat priversti sodinti labai anksti“, – teigia Daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė.
Tik ar tautiečiai išgalės įpirkti naujo derliaus bulves? Ūkininkai sako, kad nors daug kas brango, bulvių kainos drastiškai kelti nežada – gal vos keliais procentais. Pernai prekybos tinkluose pirmosios lietuviškos bulvės kainavo 1,50 euro.
„Ir agroplėvelės pirkom naujos – pabrango, ir elektra brangesnė, ir bulvių sėkla brangesnė. Nepajėgūs žmonės pirkti, kas iš to, kad patieksime brangiai tą bulvę ir jos nepirks, be to, įtakoja kainą Maroko, Egipto bulvės, tai mes per jas peršokt negalim“, – tvirtina S. Dambrauskas.
Tačiau nežinia, ar belaukiant šiųmečio derliaus nepritrūksime pernykščių bulvių. Daržovių augintojų asociacijos atstovai gerų žinių neturi.
„Kalbant apie lietuviškas bulves, jų galime pritrūkti jau balandį. Neturim modernių saugyklų ir negalim išlaikyti produkcijos iki vasaros pradžios bei energetikos kainos, kurios įbaugino augintojus, ir jie, neturėdami konkrečių sutarčių su prekybos tinklais, pasirinko parduoti didesnę dalį produkcijos rudenį“, – sako I. Lukoševičienė.
Ūkininkas Dambrauskas paantrina: dėl nežinomybės energetikos srityje derlių skubėjo parduoti ir sandėliai jau pustuščiai.
„Mes skubinom pardavimus ir dėl tos pačios elektros pabrangimo, nes dabar ateina pavasaris šiluma, o bulvė, jei temperatūra virš 7 laipsnių, pradeda dygti, tai stengėmės, kol nereikia jungt šaldytuvų, kad elektros nenaudot – parsidavėm visas“, – tvirtina S. Dambrauskas.
Lietuvoje ūkininkai pernai augino beveik 10 tūkstančių hektarų bulvių. Bet kasmet jų plotai po truputį mažėja.
