Europos Sąjungos (ES) narėms diskutuojant dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2013-ųjų, viena aktualiausių problemų – nevienodos ES išmokos žemdirbiams.
Kaip, rengiant programą, suderinti naujųjų narių ir senbuvių interesus, su Lietuvos politikais ir žemdirbių atstovais diskutavo į Vilnių atvykusi Vokietijos maisto, žemės ūkio ir vartotojų apsaugos ministrė, praneša LTV naujienų tarnyba.
Stodama į ES, Lietuva už pasėlius, pievas, gyvulius išsiderėjo tik ketvirtadalį tiesioginių išmokų, kurias tuomet gavo senbuvių šalių ūkininkai. Jos skaičiuotos pagal 2003 metų žemės ūkio rodiklius, kai dirbamos žemės buvo beveik milijonu hektarų mažiau.
Vėliau iš ES biudžeto mokamų išmokų dalis kasmet didėjo dešimtadaliu, tačiau atitinkamai mažėjo mūsų valstybės dalis, kurios kitąmet turėtų visai nebelikti.
Iki šiol mūsų žemdirbiai gauna mažesnes išmokas nei ES vidurkis. Lietuva siekia, kad po 2013-ųjų išmokos būtų suvienodintos
„Tikslas – tiesioginių išmokų suvienodinimas, taip pat atsisakymas sąsajų su istoriniais referenciniais skaičiavimais, išmokas skaičiuojant pagal 2003 metų rodiklius“, – teigė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Jei bus suvienodintos ES išmokos, naujųjų šalių ūkininkai gautų daugiau paramos, o senbuviai – mažiau. Pavyzdžiui, Prancūzijos ir Vokietijos žemdirbiai netektų maždaug 3 mlrd. eurų kasmet, taip pat gerokai sumažėtų išmokos Graikijai.
„Mes diskutuojame, kaip naujam finansiniam laikotarpiui reikės suderinti visų 27 šalių interesus, kadangi dėl išmokų prielaidos labai skirtingos.Vokietija yra pasirengusi bendradarbiauti, nes ES reikalinga Bendroji žemės ūkio politika“, – sakė Vokietijos maisto, žemės ūkio ir vartotojų apsaugos ministrė Ilse Aigner.
ES Bendrosios žemės ūkio politikos naujojo finansinio etapo programa turės būti patvirtinta 2012 metais. Pasak mūsų šalies ūkininkų vadovų, jei nepavyks, kaip siekia Lietuva, suvienodinti ES išmokų po 2013-ųjų, mūsų ūkiams konkuruoti su bendrijos senbuviais bus neįmanoma.
Salomėja Pranaitienė, LTV naujienų tarnyba
