Žemdirbiai trumpalaikiams darbams darbuotojus norėtų įdarbinti kur kas paprastesne tvarka nei dabartinė. Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją prašydami leisti ūkininkams kitokiomis sąlygomis, nei dabar nustatytos, įdarbinti pagalbinius darbuotojus. Žemdirbiai trumpalaikiams darbams žmones norėtų įdarbinti nupirkdami jiems verslo liudijimus arba įdarbinimo vekselius.
Prašo supaprastinti
ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas teigė, kad ūkininkai jau seniai skundžiasi dėl sudėtingos įdarbinimo tvarkos. „Dabar trumpalaikiams darbams samdyti darbuotojus norintys ūkininkai turi atlikti tokias pačias procedūras kaip ir verslo įmonės, kurios ilgam įdarbina specialistus. Tačiau žemės ūkio darbai yra specifiniai“, – kalbėjo jis.
ŽŪR pirmininko nuomone, dabartiniai teisės aktai ūkininkui sukuria per didelę administracinę naštą, atima daug brangaus laiko. Todėl prašoma pažiūrėti į šį klausimą lanksčiau ir darbo santykius žemės ūkyje supaprastinti.
„Ūkininkas galėtų darbuotojui nupirkti dokumentą – leidimą dirbti tam tikrą darbą tam tikrą laiką – ir sumokėtų su tuo susijusius mokesčius“, – aiškino A.Stančikas.
Mato naudą
Kauno rajono ūkininkas Vytautas Žmuidzinavičius sakė, kad turi įdarbinęs 4 nuolatinius darbuotojus. „Su jais turiu sudaręs normalią darbo sutartį ir nieko keisti neketinu, nes šie specialistai man nuolat reikalingi, – teigė jis. – Kitas dalykas, kai reikia pagalbininkų trumpai trunkantiems ir nekvalifikuotiems darbams. Dabar juos tikrai sudėtinga samdyti, todėl stengiuosi apsieiti be jų.“
Sėklinių bulvių augintojas Klaipėdos rajone Petras Vasiliauskas sakė, kad paprastesni darbo santykiai būtų naudingi žemdirbiams. „Dažnai tenka laikyti darbuotojus, mokėti jiems algas ir tada, kai jų darbo rankų nereikia, – kalbėjo ūkininkas. – Kuo paprastesni darbo santykiai ūkiuose, tuo paprasčiau dirbti žemdirbiams.“
Sudėtinga procedūra
Žemdirbiai, norėdami parodyti, kad dabartinė įdarbinimo tvarka nepritaikyta žemės ūkiui, pateikia tokį pavyzdį. Tarkime, ūkininkui reikia nurinkti akmenis nuo dirbamo lauko. Jis mato, kad šiam darbui turėtų pakakti trijų dienų. Ūkininkas suranda žmonių, pasirašo trumpalaikes darbo sutartis, apie tai praneša „Sodrai“ ir pan. Tačiau jau po pirmo pusdienio prasideda lietus, kuris tęsiasi kelias dienas. Tad akmenis pavyksta nurinkti tik po 8 dienų. O ūkininkas, įdarbinęs darbuotojus, tą pačią dieną privalo informuoti „Sodrą“ apie priverstines darbuotojų pravaikštas, paskui juos atleisti, pagerėjus oro sąlygoms vėl sudaryti įdarbinimo sutartį, skubėti informuoti „Sodrą“ ir t. t. Kitu atveju žemdirbiui tektų mokėti ir už tas dienas, kai darbininkai nedirbo.
Ministerija pritaria
Žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius teigė suprantantis žemdirbių rūpesčius. „Matome, kad darbo santykių tvarka išties sudėtinga, ir mes ginsime žemdirbių interesus“, – žadėjo jis. ŽŪR pasiūlymas turės būti apsvarstytas Vyriausybėje ir, jei pritars kitos ministerijos, įstatymo pataisos keliaus į Seimą.
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius dar pernai irgi siūlė įteisinti specialius darbo vekselius žemdirbiams. „Tai galėtų būti kaip talonai, už kuriuos mokesčius sumoka darbdavys ir kuriuos panaudoja tik tada, kai reikalingi talkininkai“, – kalbėjo ministras.
ŽŪR vicepirmininkas Bronius Markauskas pastebi, kad paprastesnė tvarka apsaugotų ūkininkus nuo pagundos nelegaliai samdyti darbuotojus. „Dabar kartais ūkininkai numoja ranka į biurokratizmą ir darbo santykių neįformina, – mano jis. – Jei įstatymai leistų tai daryti paprasčiau, niekas nenorėtų rizikuoti.“
