Naktį į sekmadienį Kelmės rajone, Grimzių kaime, užsidegė daugiavaikės šeimos gyvenamasis namas. Tėvai ir šeši vaikai tiesiai iš lovų pusnuogiai ir basi išpuolė ant sniego.
Žmonės liko gyvi. Sudegė troboje likęs šunelis, žuvytės akvariume ir visas turtas.
Išgelbėjo nemiegojusi dukra
Buvo antra valanda nakties. Gražinos Mališauskienės namuose beveik visi miegojo. Namuose buvo vyras Zigmantas ir šeši vaikai. Mažiausiam sūneliui nėra nė trejų metukų.
Būdravo tą naktį tik septyniolikmetė dukra Eglė. Mergaitė tarsi nujausdama nelaimę ilgai žiūrėjo televizorių.
Paskui bendravo SMS su draugėmis. Apie antrą valandą pajuto iš koridoriaus sklindant keistą kvapą. Išbėgo pažiūrėti. Pamatė, jog dega prieangio sienos.
Į sniegą - basi
Prikėlė tėvus, brolius ir seseris.
„Kas mažiau išsigando, dar spėjo užsimesti ant pečių megztuką ar bent pasičiupo kokį drabužį ir apsivilko lauke. Mažieji išbėgo basi, tik su marškinėliais, kaip miegojo lovoje, – dar neatsigavusi nuo patirto šoko pasakojo Gražina Mališauskienė. – Sutūpė ant kiemo ir niekur neina. Aš bėgdama pačiupau rankinę su dokumentais. Iš skubėjimo iškrito piniginė. Vyras bėgdamas iš paskos ją paėmė. Paskui dar pagriebė dujų balioną, kad nesprogtų.“
Laukan reikėjo bėgti pro liepsnojantį prieangį. Kai visi jau buvo lauke, vyras Zigmantas paskambino pagalbos telefonu. Buvo keliolika minučių po dviejų.
Stogas supleškėjo akimoju
Šeimynai bėgant lauk, liepsnos pagavo oro gūsį. Įsiplieskė dar labiau. Metėsi į stogą. Medinio namo stogas buvo dengtas gontais, ant viršaus – šiferiu. Stogas supleškėjo akimoju.
Kelmės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pranešimą gavo po dviejų septyniolika.
Gražina Mališauskienė mena, jog ugniagesiai atvažiavo gana greitai. Tačiau medinio namo, apšiltinto spaliais, jiems išgelbėti nebepavyko. Ne visiškai išdegęs tik vienas kambarys.
Sudegė visi daiktai, baldai, maistas. Neatsirado ir kambaryje buvęs pekinų veislės šunelis. Matyt, besislėpdamas nuo ugnies, kur nors palindo ir sudegė. Sudegė žuvytės akvariume.
Padėjo kaimynai
Subėgo kaimynai. Gaisrinių dar nebuvo. Nuo degančio namo kaito visai šalia esančio garažo siena.
Kaimynai pylė vandenį, kad garažas neužsiliepsnotų. „Ačiū Viešpačiui, liko nors kokia pastogė prisiglausti. Nesudegė čia buvę gyvulių pašarai,“ – vėliau sakys Gražina Mališauskienė.
Kiti kaimynai gelbėjo sušalusius vaikus. Gureckiai nusinešė dar nė trejų metukų neturintį mažiausiąjį sūnelį. Kvietė į šiltus namus ir kitus vaikus.
Tačiau vienuolikos ir trylikos metų berniukai niekur nesitraukė nuo kiemo. Kaimynai jiems atnešė kuo apsirengti.
Vaikai ėdžiose
Lokalizavę gaisrą ugniagesiai pasiūlė sodybos šeimininkus nuvežti pas kaimynus. Jie tiesiog tirtėjo nuo šalčio ir patirto nervinio šoko.
Ugniagesiai tikino, jog jau nieko nebepavyks pakeisti. Peršalę gali susirgti ir prisišaukti dar daugiau nelaimių.
Pasigesta berniukų.
„Nuėjom ieškoti į tvartą. Vaikai gulėjo ėdžiose, apsiklostę senais čiužiniais. Taip, matyt, tikėjosi bent kiek sušilti. Sukrėtė šitas vaizdas,“ – neslėpė susijaudinimo daugybę nelaimių matęs Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektorius Modestas Selemonavičius.
Naktis be namų
Pirmąją naktį netikėtai benamiais tapusi daugiavaikė šeima praleido pas kaimynus Stefaniją ir Joną Guščikus. Kaimynai mielai priglaudė, sušildė, paguodė, padėjo kuo tik gali.
Jau sekmadienio rytą Grimzių kaimo žmonės suėjo į padegėlių kiemą.
Dalijosi tuo, ką patys turi: nešė patalynės, drabužių, indų, namų apyvokos daiktų. Ypač daug rūpesčio parodė Gudaičiai, Guščikai, Puidokai, Gureckai.
Dar neseniai Grimziuose gyvenanti kaimynė Rita Jaugelienė atvežė dujinę viryklę.
Živilė Paulauskaitė – Kirberienė pasiūlė laikinai apsistoti jos fermoje įrengtame apšildomame kambaryje.
Elvyravos mokyklos, kurioje mokosi keli padegėlių vaikai, mokytojai surinko pinigų. Remia ir giminės.
Seniūnė negalėjo užmigti
Sekmadienį, pamačiusi gaisravietės vaizdą ir šoko ištiktus būrio vaikų tėvus Kukečių seniūnė Meilutė Masalskienė negalėjo užmigti. Visą naktį kūrė planus, kaip kuo greičiau padėti nelaimės ištiktai šeimai.
„Šauni šeima. Šitaip kabinosi į gyvenimą. Abu darbštuoliai. Tvartai pilni gyvulių. Vaikai gerai išauklėti. Mergaitė paskambino mokyklos direktorei ir verkdama klausė: „Direktore, ką daryti, mano knygos sudegė.“ Ne ko kito gailėjo, o knygų,“ – susijaudinusi kalbėjo seniūnė.
Jau pirmadienio rytą M.Masalskienė visus sukėlė ant kojų. Informavo Savivaldybę, bendruomenes.
Savivaldybėje pažadėjo skirti šeimai vienkartinę pašalpą. Kukečių seniūnijos bendruomenės ir Budraičių bendruomenė renka drabužių ir kitų po gaisro praversiančių daiktų.
Seniūnė iš Savivaldybės atsivežė statybos specialistą Vytautą Sakalauską, kad pamatuotų, kiek medienos reikės pastatyti naują namą.
Sutarė, jog Tytuvėnų miškų urėdija leis už pusę kainos pasikirsti miško. Kukečių ūkininkas Albertas Meškauskas pažadėjo pasirūpinti nukirsti medžius. Lentpjūvę turintis verslininkas Alvydas Petrauskas sutiko medieną paruošti statybai.
Diena šaltame garaže
Pirmadienio popietė. Siaučia pūga. Vis storiau sniego užnešamu keliuku su seniūne Meilute Masalskiene nuklampojame iki padegėlių sodybos.
Gražina ir Zigmantas niekur nesitraukia iš namų. Apsimuturiavę dieną leidžia garaže, kurį pavyko išsaugoti. Čia stovi ir kaimynės padovanota dujinė viryklė. „Lesto“ darbuotojai pažadėjo pajungti elektrą.
Ant palangės padėti trys kiaušiniai. Kelios kėdės. Kaimynų atnešta keptuvė ir puodai.
Besikalbant garažo duris praveria kaimynė Johana Gudaitienė. Atnešė keletą porų naminės vilnos kojinių. Imkite, bus šilčiau.
Vaikus išsivežė giminės. Pačius mažiausius į Naisius išsivežė Zigmanto mama.
Keturi mokyklinukai glaudžiasi Kelmėje, pas vyriausiąją jau ištekėjusią sesę Aušrą ir kitus giminaičius. Dvidešimtmetis sūnus Antanas šiuo metu dirba užsienyje.
„Mes turime čia būti, – kalba ašarotas akis į šoną sukdama Gražina. – Čia mūsų gyvuliai. Visas mūsų dar likęs turtas. Karvė turi veršiuotis. Negalime palikti ir išvažiuoti kur nors toli. Esame labai dėkingi, kad galime prisiglausti fermoje. Ji visai netoli nuo namų. Malkų turime. Bent vakare pasišildome. Svarbu, kad nešalta vaikams. O mes kaip nors iškentėsime. Pavasaris – nebetoli,“ – guodžiasi moteris.
Vaikai ilgisi namų. Kas valandą skambina. Klausia, ar tėvai turi ką valgyti.
Pilnas šaldytuvas buvo maisto. Visas šaldiklis pilnas naminio sviesto. Kitame prikišta mėsos. Neseniai buvo pjovę aviną. Iš rudens dar buvo likę šaldytų paukščių. Sudegė.
Reikėtų vagonėlio
Seniūnė svajoja surasti geradarį, kuris paskolintų šeimai vagonėlį su patogumais ir baldais. Didelį, į kurį sutilptų visa aštuonių žmonių šeimyna. Tuomet tėvai ir vaikai vėl būtų kartu.
„Atsiųsim už pašalpas atidirbančių žmonių, padės išvalyti gaisravietę. Vagonėlyje su patogumais būtų paprasčiau sulaukti pavasario. Per vasarą gal pavyks pastatyti naują namą. Šeima gaus šiek tiek pinigų iš draudimo, kiek kas galės paaukos,“ – viliasi seniūnė.
Ji paprašė „Šiaulių krašte“ paskelbti Gražinos Mališauskienės sąskaitos numerį. Galbūt atsiras norinčių ir galinčių padegėlius paremti žmonių.
Gražinos Mališauskienės sąskaita Swedbanke:
LT 487300010023203920
Regina MUSNECKIENĖ
