Orams šylant, žmonės raginami prisiminti pagrindines saugaus elgesio ant ledo taisykles, išmokti atskirti tvirto ir saugaus ledo požymius bei žinoti, kaip reikia elgtis, jei ledas įlūžtų.
Anot ugniagesių, ledas ant užšalusių vandens telkinių laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau nei 7 cm. Toks ledas jau gali išlaikyti žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas.
Šiemet nuskendo 11 žmonių
Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, o taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltiniai.
„Šiemet šiai dienai yra atlikta 90 gelbėjimo darbų vandenyje, pernai per tą patį laikotarpį buvo atlikti 64 darbai. Šiemet per 3 mėnesius nuskendo 11 žmonių, pernai per tą patį laikotarpį pernai – 12. Traumuotų tiek šiemet, tiek ir pernai po 1. Išgelbėti pavyko 7 žmones, pernai per tą patį laikotarpį 12, iš jų 1 nepilnametis,” - tv3.lt komentavo Lina Nuobarienė,Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus vedėja.
Ugniagesiai perspėja įlūžus nepasiduoti panikai ir neprarasti savitvardos. Patariama ropštis ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne plaukti pirmyn.
„Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiekti šiltą vietą,” - perspėja ugniagesių atstovai.
Kaip išgelbėti kitą?
Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą. Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos.
Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3 – 4 m. nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.
Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą. Čia nukentėjusį ištrinti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais rūbais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
Žvejys - laimės kūdikis
Šią žiemą ugniagesiams labiausiai įsiminė įvykis Kazlų Rūdos kaimo tvenkinyje. Jame skendęs žvejys gali save laikyti laimės kūdikiu.
Jo šauksmą, sklindantį iš už miškelio išgirdo moteris, kuri ir paskambino skubios pagalbos telefonu 112. Atskubėję Kazlų Rūdos komandos ugniagesiai bandė jį gelbėti, mesdami virvę, tiesdami medžio šaką, bet 69-erių metų žvejui stigo jėgų į ją įsitverti. Nelaimėlį iš vandens ištraukė ugniagesys naras Tomas Pečkys, gyvenantis Kazlų Rūdoje, nors tądien ir atostogavo. Apie nelaimę ugniagesys sužinojo iš kolegų.
„Kol atvyks narai, brangi buvo kiekviena minutė. Išskubėjau nedelsdamas. Kadangi nardymas yra mano pomėgis, esu įsigijęs savo įrangą. Šiai gelbėjimo operacijai prireikė naro kostiumo ir gelbėjimosi virvės,“ – pasakoja T. Pečkys.
Vyras teigia, kad žvejys vandenyje jau buvo praleidęs apie pusvalandį, buvo išsekęs. Atskubėjęs gelbėtojas, šoko į eketę ir per juosmenį aprišo vyrą gelbėjimosi virve. Ugniagesiai, čiupę ją, ištraukė nelaimėlį iš eketės. Netrukus žvejys buvo perduotas medikams.
„Gelbėjimo operacijos sėkmę lėmė operatyvus komandinis darbas,“ – teigia T. Pečkys.
Kviečia stebėti dugninį ledą
Lietuvos hidrometeorologijos atstovai kviečia stebėti retą reiškinį – dugninį ledą. Šiam ledui kai kuriose upėse leido susidaryti šalti pastarojo meto orai.
Dugninis ledas – tai puraus, akyto ledo sankaupos, prikibusios dažniausiai prie akmenų ar kitų upės dugno nelygumų. Dugninis ledas susidaro peršaldytame vandenyje srauniose slenkstėtose, akmenuotose upėse. Vandens paviršiuje susidarę ledo kristalai dėl vandens turbulencijos patekę į sąlyginai ramią vietą prie dugno (už akmenų ar kitokių dugno nelygumų) prišąla. Ledo kristalų vis daugėjant, susidaro akyto ledo masė, kuri, kai jos keliamoji jėga tampa didesnė negu sukibimo su su gruntu jėga, atplyšta ir kyla į paviršių. Šiuo metu dugniniu ledu galima pasigrožėti Vilnios upėje, jo ypač gausu prie Tymo turgaus (Aukštaičių g.).
