Nuo sausio 1-osios finansinę nepriklausomybę įgijusios Kauno ugdymo įstaigos įspaustos į kampą. Šilumos tiekėjai jas perspėja: jei nebus laiku mokama už paslaugas, moksleiviams ir darželinukams teks kęsti šaltį.
Ugdymo įstaigų finansus Kauno miesto savivaldybės administracija kontroliavo iki 2009 metų pabaigos. Be atitinkamų valdininkų parašų merijos buhalteriai mokyklų administracijoms ir pedagogams nepervesdavo net atlyginimų. Net ir esant tokiems parašams į ugdymo įstaigų sąskaitas patekdavo tik darbo užmokestis ir vaikų ugdymui skirtos lėšos. Mokyklos dar gauna moksleivių krepšelio pinigus.
Tačiau nuo sausio 1-osios tvarka pasikeitė - ugdymo įstaigos tapo finansiškai savarankiškos, į jas priimtos buhalterės, įsigytos apskaitos sistemos.
Tai reiškia, kad nuo šiol laikinosios sostinės savivaldybė kas mėnesį įstaigoms išlaikyti skirtas lėšas tiesiogiai perves į jų sąskaitas, o šios pačios turės mokėti komunalinių paslaugų teikėjams.
"Jei mokyklos ir darželiai vėluos mokėti už šildymą, tada jį išjungsime", - vakar pareiškė AB "Kauno energija" generalinis direktorius Rimantas Bakas. Esą tai bus daroma net tuo atveju, jei klasėse ar grupėse vaikai bus pasmerkti šalti. "Kol mums skolinga būdavo savivaldybė, nuolaidžiaudavome. Mat ji yra mūsų savininkė. Ugdymo įstaigos bus tiesiog mūsų klientai", - aiškino R.Bakas.
Jo teigimu, miestas AB "Kauno energija" už praėjusiais metais suteiktas paslaugas buvo skolingas apie 5 mln. litų. Daugiau nei pusė skolos padengta prieš mėnesį.
R.Bako nuomone, ugdymo įstaigos turi lėšų, iš kurių gali mokėti už komunalines paslaugas. Jo teigimu, savivaldybės administracija veikiausiai vėluos mokykloms bei darželiams pervesti dotacijas, tačiau bendrovė vis tiek nedarys nuolaidų skolininkams.
Kauno "Vyturio" katalikiškos vidurinės mokyklos direktorė Aleksandra Bancevičienė LŽ teigė, jog savivaldybei vėluojant pervesti ugdymo įstaigai skirtas lėšas ši tikrai neturės iš kur jų gauti. "Atliekamų" pinigų mokyklos kasoje nėra", - pažymėjo ji. Iki šiol vien šiai mokyklai šildyti būdavo skiriama daugiau kaip 39 tūkst. litų.
Viena iš Kauno darželių direktorių LŽ sakė, kad ugdymo įstaigoms finansinis savarankiškumas suteiktas ne laiku ir tinkamai nepasiruošus. "Tai, kas vyksta, byloja apie norus sužlugdyti patogiose vietose įsikūrusias ugdymo įstaigas. Neperves lėšų, neturėsime už ką sumokėti komunalininkams, šie išjungs elektrą, šildymą, nedezinfekuos patalpų... Kas tuomet bus? Darželinukai ar moksleiviai iškeliaus į šiltesnes vietas", - neabejojo prisistatyti nenorėjusi vadovė.
Anot jos, ugdymo įstaigos turi samdyti buhalterius, pirkti brangiai kainuojančias buhalterines programas, kurios, kaip viešai paskelbta, netrukus pasikeis: "Reikės įsigyti naujų. Tad ar protinga buvo tokiu metu suteikti mums finansinę nepriklausomybę? Be to, ar ji - reali? Juk net ir tapę savarankiški privalome raštu paprašyti iš savivaldybės pinigų algoms."
Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas tikino, jog pinigai mokyklas ir darželius pasieks laiku, todėl jos atsiskaityti su komunalininkais galės.
"Netikiu, kad šildymas būtų išjungtas net tuo atveju, jei kuri nors mokykla nemokėtų už paslaugas. Jei direktorė nesusitartų, derybose su "Kauno energija" tarpininkautų miesto valdžia", - sakė A.Bagdonas.
Jo nuomone, finansinė nepriklausomybė suteiks galimybę ugdymo įstaigų administracijoms pačioms spręsti, kokius savo poreikius ir už kiek tenkinti.
Kristina KUČINSKAITĖ
