29-erių J. Anglickas (9-1) lapkričio 5 d. teisėjų sprendimu įveikė Alexą Polizzi ir pratęsė pergalių seriją iki aštuonių.
Tai buvo antra lietuvio kova „Bellator” ir antra pergalė – prieš kiek daugiau nei metus jis sėkmingai debiutavo prieš Jordaną Youngą.
Kaip įprastai, pasibaigus svarbiai kovai, J. Anglickas išskubėjo pas šeimą, gyvenančią Niujorke.
Jis trumpam sugrįš į Sent Luisą, kuriame gyvena ir treniruojasi jau daugelį metų. Kaip ir visame pasaulyje, taip ir JAV galioja tam tikros taisyklės dėl koronaviruso pandemijos.
„Nėra baisu, turi būti su kaukėmis ir nėra taip, kad viskas uždaryta – verslai veikia. Dabar šneka, kad gal kažką uždarinės, nes kyla skaičiai.
Sent Luise gali vėl viską uždarinėti ir tai nėra smagu – žlugs verslai, žmonės net žudosi”, – tv3.lt sakė J. Anglickas.
Tiesa, JAV kiekvienas miestas ir apygarda taiko savas taisykles, kovojant su užsikrėtimų skaičiumi.
„Pavasarį mano apygardą buvo uždarę dviems savaitėms. Vėliau darykite, ką norite, gyvenkite savo gyvenimą, bet pavažiuoji 10 minučių iki kitos apygardos ir ten viskas būna uždaryta”, – pasakoja kovotojas.
Jam pasisekė – sporto salė duris pavasarį buvo užvėrusi tik trumpam, todėl J. Anglickas galėjo toliau gyventi įprastai ir išlaikyti gerą sportinę formą. Tiesa, koją pakišo kiti dalykai, privertę vis laukti lietuvio sugrįžimo į narvą.
Antra kova „Bellator” organizacijoje turėjo įvykti dar šių metų vasarį, bet tada traumą gavo lietuvio varžovas. Data buvo perkelta į gegužę, dar vėliau į liepą, bet tada sutrukdė pandemija ir paties J. Anglicko trauma – treniruotės metu jis susižeidė šonkaulius.
Kai jau sugrįžimas buvo šalia ir iki minėtos kovos su A. Polizzi buvo likęs vos mėnuo, užklupo dar viena bėda – krūva lietuvio treniruočių partnerių ir klubo draugų užsikrėtė koronavirusu.
„Jie blogai pasijuto treniruočių metu ir net negalėjo jų tęsti”, – prisiminė jis.
Laimei, mūsiškis nepasigavo viruso ir pagaliau galėjo sugrįžti.
Iki patekimo į „Bellator” J. Anglickis profesionalų kovas baigdavo anksčiau laiko – nokautais arba smaugimo veiksmais, tačiau šioje organizacijoje abu kartus teko kautis visus raundus ir laukti teisėjų sprendimu. Abu kartus jie vienbalsiai pergales skyrė lietuviui.
„Negaliu pykti ant savęs – jie abu geri kovotojai ir visų žmonių neprigausi. Pirmoje kovoje galėjau daugiau paįvairinti puolimą ir būti agresyvesnis.
Antrą kartą reikėjo būti atsargesniu, nes varžovas yra labai geras imtynininkas ir nuolat bando tave pargriauti.
Kartasi geriau praeiti visą kovą ir pasiimti daug patirties, o ne laimėti pirmame raunde ir nieko neišmokti iš to. Gal pinigų gautum daugiau ar „Instagram“ atrodysi gražiau, bet patirtis yra patirtis. Gerai, kad gavau tas pamokas.
Šį kartą buvo sunku, nes liepą susižeidžiau šonkaulius ir sportavau stipriau tik šešias savaites, kiek bijojau imtyniauti per treniruotes. Manau, kad padariau tiek, kiek galėjau”, – džiaugiasi kovotojas.
Ši kova buvo išskirtinė ir tuo, kad vyko be žiūrovų.
„Užuolaida uždengė tribūnas, todėl vizualiai atrodė, kad kovoji mažame kambaryje.
Buvo TV, „Bellator” darbuotojai ir kiti asmenys. Jie ir buvo kaip žiūrovai, tik nešaukiantys. Tai nebuvo problema – kai pradedi kovoti, gridi tik trenerį ir esi užsiėmęs kova. Kartais dar išgirsti komentatorių šaukimą”, – šypteli jis.
Prieš kiek daugiau nei metus J. Anglickas su „Bellator” sutarė dėl keturių kovų arba 16 mėnesių sutarties. Vis tik pandemija ir traumos taip sujaukė planus, kad nuo parašų sudėjimo prabėgus 13 mėnesių, lietuvis yra sukovojęs tik du kartus.
Tačiau jis dėl to nesijaudina – viliasi netrukus sudaryti pelningesnį kontraktą.
„Tai nesvarbu, nes mes tarsimės dėl naujo kontrakto, pelningesnio. Manau, kad su mano pasirodymais problemų nebus”, – tikina J. Anglickas.
Vėl žengti į narvą kovotojas nori vasarį arba kovą. Dabar yra patyręs smulkią traumą – nedidelį bicepso įplyšimą, todėl nori pilnai atsigauti. Ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.
„Dar nenoriu apie tai galvoti, nes buvo daug streso prieš praėjusią kovą. Šiais metais dar nenoriu stipriai galvoti apie naujas kovas”, – juokiasi jis.
Prieš patekdamas į „Bellator” J. Anglickas buvo ties UFC slenksčiu – organizacijos, kurioje kaunasi patys geriausi MMA kovotojai.
2019 vasarį tapęs LFC čempionu lietuvis turėjo rimto pagrindo tikėtis kvietimo – dažniausiai šios organizacijos geriausi kovotojai keliaudavo tiesiai į UFC. Vietoj to, jis sulaukė pasiūlymo varžytis UFC boso Dana White’o vardo turnyre, kuriame net iškovojęs pergalę ir vėl buvo paliktas be kontrakto.
Prabėgus kuriam laikui J. Anglickas dėl to neliūdi, bet svajonės neatsisako.
„Dabar žiūriu, kas duos daugiausiai pinigų ir padės išgyventi finansiškai. Jeigu kūnas leis, kovosiu dar daug metų. Į UFC spėsiu. Jie man skambino po pirmos kovos ir klausė ar turiu kontraktą su „Bellator“. Jie manęs nori ir pasirašytų sutartį, bet dabar neskubu pats.
Jeigu gerai pasirodysiu čia ir susikursiu vardą, gal UFC duos daugiau pinigų ir šansų. Bet kol kas ir „Bellator” man suteikia viską”, – džiaugiasi jis.
Iš Plungės kilęs J. Anglickas jau daugelį metų nebuvo grįžęs į tėvynę, bet tą tikisi padaryti.
„Dabar nėra galimybės ir didelio poreikio, nes giminaičiai yra išsisklaidę po pasaulį. Vis dar turėčiau daug žmonių, kuriuos norėčiau aplankyti. Norėčiau grįžti, nuvykti kur nebuvau, Manau, kad būtų šokas grįžti į gimtinę, Plungę, pamatyti kaip viskas pasikeitę. Būtų kažkiek liūdna.
Žinau, kad grįšiu. Gal po kokių didelių kovų atsiras noras, kad kažką padaryčiau Lietuvoje”, – viliasi J. Anglickas.
