Kelmės rajono savivaldybėje svarstant rajono viziją, siūlyta Tytuvėnams siekti kurorto statuso. Šią idėją prieš porą metų jau buvo iškėlęs Seimo narys prof. Kęstutis Masiulis, bet jos įgyvendinimo galimybėmis domėjęsi Kelmės valdžios atstovai sugebėjo tik pakeliauti po šalies kurortus. Ar šįsyk valdininkai pasistengs atlikti namų darbus?
Bandoma prikelti nugramzdintą idėją
Siekiant parengti 2013-2020 m. Kelmės rajono savivaldybės ilgalaikį strateginį veiklos planą, Kelmės rajono savivaldybėje buvo sukurtos darbo grupės. Per keletą savaičių jau spėjo įvykti pirmi sektorinių darbų grupių susitikimai.
„Vaikinų laukia Tytuvėnų rojus“, – iliustruoti šmaikštūs sąmojai įvardyti Kelmės rajone svarstant jo ateities viziją ir numatant artimiausių metų vystymosi perspektyvas. Per pirmąjį darbo grupių susitikimą, be įvairių siūlymų, buvo įvardyta idėja Tytuvėnus paversti kurortiniu miesteliu. Šio miestelio seniūnui toks siūlymas atrodo itin patrauklus.
„Labai palankiai vertinu idėją Tytuvėnus pripažinti kurortu. Paskelbimas kurortine teritorija padėtų pritraukti naujų valstybės, ES fondų ir privačių investuotojų investicijų. Valstybė, skirdama finansavimą kurortams, linkusi teikti prioritetą“, – mano Tytuvėnų seniūnas Romas Čerkauskas.
Neatlikti namų darbai
Tytuvėnus pripažinti kurortu dar prieš porą metų siūlė Seimo narys prof. Kęstutis Masiulis. Jo nuomone, šalia miestelio yra didelių durpių telkinių, tad durpes būtų galima naudoti gydymo tikslais. Būtent išgaunamos durpės arba mineraliniai vandenys yra išskirtiniai gamtiniai gydomieji reikalavimai, kurių reikia kurorto statusui gauti. Prof. K. Masiulis dėl Tytuvėnų iki šiol laikosi tos pačios minties.
„Šiandien Kelmės kraštas, kaip ir Tytuvėnai, susiduria su dideliais demografiniais iššūkiais. Per pastaruosius keletą metų Kelmės kraštas oficialiai neteko apie 20 proc. gyventojų, dabar rajone gyvena per 30 tūkst. žmonių, t. y. mažiau nei Vilniaus Lazdynų seniūnijoje. Gyventojų taip sparčiai mažėja, kad gali atsitikti, jog po dešimtmečio nebebus nei vienos veikiančios mokyklos, ligoninės, banko ar kitas paslaugas teikiančios įstaigos. Gyvens vien seneliai. Jeigu norime to išvengti, reikalingos radikalios priemonės. Jeigu Kelmės krašto valdžia kryptingai siektų Tytuvėnus paversti kurortu, pritrauktų investicijų iš valstybės ir privačių įmonių, atsirastų traukos objektas ir paskata gyventojams, ypač jaunimui, likti miestelyje“, – tiki Seimo narys.
Tuomet į Seimo nario raštą sureagavę Kelmės rajono politikai puolė ieškoti galimybių, kad Tytuvėnai būtų paskelbti kurortu. Per Tarybos posėdį paaiškėjo, jog nėra jokių galimybių, kad kurorto statusas būtų suteiktas, tačiau yra galimybė rengti medžiagą dėl kurortinės vietovės statuso.
Svarstant Seimo nario raštą, nuspręsta parengti reikiamą medžiagą dėl kurortinės vietovės statuso suteikimo Tytuvėnams ir pateikti ją svarstyti komitetams. Tuo buvo įpareigotas pasirūpinti Kelmės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis Bilius. Žadėta kreiptis ir į Vyriausybę, bet iškelta idėja nugrimzdo nė nepradėta įgyvendinti.
Bene vienintelis garsiausias Kelmės politikų ir valdžios darbas, kurį jie nuveikė, siekdami Tytuvėnų pripažinimo kurortu – išvykos į esamus šalies kurortus. Kelmės rajono savivaldybės atstovei spaudai Vaidai Sutkienei nepavyko rasti informacijos, kad graži Tytuvėnų kurorto idėja būtų buvusi apskritai svarstyta komitetuose. Kelmės valdininkai net nesiėmė iniciatyvos išsiaiškinti, ar aplink šį miestelį esantys durpių telkiniai galėtų būti tinkami sveikatai gerinti. Juk tai galėtų būti pagrindinis argumentas, siekiant kurorto statuso.
„Kelmės rajono agentūra duomenų dėl durpių telkinių tyrimų bei pritaikymo gydimui neturi“, – teigia Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros vedėjas Darius Laurinavičius.
Kelmės rajono vicemeras Kęstutis Bilius patvirtino, kad mintis dėl geologų samdymo tyrimams nė nebuvo svarstyta. „Jų nuspręsta atsisakyti dėl finansinės situacijos“, – pripažįsta jis.
Seimo narys prof. K. Masiulis situaciją dėl Tytuvėnų vertina šiek tiek kitaip. „Ne kartą siūliau vietos politikams imtis ryžtingų sprendimų. Vienas iš siūlymų buvo siekti, kad Tytuvėnai taptų kurortu. Deja, Kelmės krašto politikai į bet kokius mano siūlymus nekreipia dėmesio, nes aš neatstovauju socialdemokratams. Tačiau ar taps Tytuvėnai kurortu, pirmiausia yra savivaldybės vadovų rankose. Jeigu bus politinė valia, kokią turi Ričardas Malinauskas Druskininkuose, įmanoma viskas“, – tiki prof. K. Masiulis.
Prasnausta galimybė?
Kai kurie Kelmės rajono savivaldybės tarybos nariai ir Tytuvėnų seniūnas tiki, kad šis miestelis galėtų tikėtis statuso, jei tik būtų imtasi reikiamų veiksmų. „Reikia turėti įgyvendinimo programą“, – mano poilsiaviečių verslą plėtojantis Tarybos narys Petras Račkauskas. Idėja Tytuvėnuose statyti sanatoriją jam atrodo reali. Šis miestelis esą gali būti patrauklus ir didesniems investuotojams.
„Yra ir daug valstybinės žemės. Be to, Tytuvėnai nuolat gražėja. Nutiestas ilgas dviračių takas, įkurtos kitos infrastruktūros“, – vardija politikas.
K. Bilius teigė po pokalbio su ministerijų atstovams supratęs, kad sanatorijai atsirasti Tytuvėnams prireiktų ir savivaldybės lėšų. O jų nenorima liesti.
Tuo atveju, jei Tytuvėnai būtų pripažinti kurortine teritorija, vienos didžiulės finansinės investicijos jau būtų prasnaustos. Kurortuose ir kurortinėse teritorijose įgyvendinamiems projektams tam tikras prioritetas buvo skiriamas 2007-2013 m. ES Struktūrinės paramos laikotarpiu.
Sugriežtinti reikalavimai
Kurorto statusas gali būti suteikiamas tik visai gyvenamajai vietovei, nesvarbu, koks jos tipas: miestas, miestelis ar kaimas. Be to, kurortinė teritorija turi turėti bendrąjį planą, turi būti ne tik tinkamos gamtinės sąlygos, bet ir plėtojama poilsio ir rekreacijos infrastruktūra.
Ignalinai tapti kurortu prireikė maždaug penkerių metų. Tuo tikslu Savivaldybei reikėjo parengti daugybę dokumentų, galimybių studiją, mokslinį tyrimo darbą ir įgyvendinti reikalingas priemones. Ignalina, Strigailiškis ir Palūšė kurortine vietove tapo 2007 m. Dabar gauti tokį statusą sudėtingiau, nes prieš porą metų buvo pakeisti specialūs infrastruktūros ir paslaugų reikalavimai, vienas kurių – turi būti bent viena kurortinio gydymo ar sveikatinimo įstaiga. Anksčiau reikalauta, kad kurortinėje vietovėje būtų ne mažiau kaip viena kultūros ir pramogų įstaiga, siūlanti pramogų ir laisvalaikio praleidimo būdų, dabar – kad dvi.
Kurortinės teritorijos siekia kurorto statuso
Tytuvėnai tarpukariu yra turėję kurortinės teritorijos statusą. Lietuvos kurortų asociacijos duomenimis, Lietuvoje yra aštuoni kurortai ir kurortinės teritorijos: Anykščiai, Birštonas, Druskininkai, Ignalina, Neringa, Palanga, Trakai ir Zarasai. Kurortinėse teritorijose šeimininkaujantys valdininkai, nepasitenkindami kurortinės teritorijos statusu, siekia kurorto statuso.
„Siekį ateityje tapti kurortu yra deklaravę jau keletą metų kurortinės teritorijos statusą turintys miestai – Ignalina, Trakai, Anykščiai. Minėtų savivaldybių vadovai puikiai supranta, kad prieš oficialiai deklaruojant tokius ketinimus, t. y. prieš nustatyta tvarka prašant suteikti kurorto statusą, dar reikia atlikti daug darbų, susijusių su kurortui reikalingos infrastruktūros kūrimu. Minėti miestai kryptingai kuria turizmo ir rekreacijos infrastruktūrą“, – teigia Valstybinio turizmo departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Raguckas.
