Dauguma senų daugiabučių, pastatytų iki 1993 m., gyventojų vienu svarbiausių motyvų renovuoti namą laiko geresnes gyvenimo sąlygas. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės „Factus Dominus“ ir Būsto energijos taupymo agentūros atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas.
„Šis tyrimas atspindi ne tik didėjantį pasitikėjimą daugiabučių modernizavimo programa – ja dabar pasitiki 70 proc. apklaustųjų, bet ir besikeičiantį mūsų visuomenės požiūrį į gyvenamosios aplinkos svarbą, jos įtaką žmogui ir jo savijautai“, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.
Pagrindiniais renovacijos privalumais 62,1 proc. apklausos dalyvių nurodė gražesnę daugiabučio išvaizdą ir 50,2 proc. – geresnę gyvenimo kokybę. Namo energinis efektyvumas yra svarbiausias motyvas arti pusės (44,2 proc.) apklaustų renovuotinų daugiabučių gyventojų. Beveik trečdaliui (30,3 proc.) respondentų svariausias argumentas – po renovacijos padidėsianti buto vertė. Daugiau kaip ketvirtadalis (27,5 proc.) atsakiusiųjų norėtų modernizuoti savo daugiabutį pirmiausia dėl gerokai sumažėsiančių sąskaitų už šildymą.
Lietuvoje iš viso yra apie 38 tūkst. renovuotinų daugiabučių namų. Šiuo metu atnaujinimo projektus įgyvendina ar yra pasiruošę tai daryti apie 8 proc. šalies daugiabučių gyventojų.
Nuo 2013 m. pradžios taikomas naujasis daugiabučių modernizavimo programos modelis yra labai parankus gyventojams. Jis paremtas tuo, kad savivaldybės, atrinkusios atnaujintinus namus, parengia jų renovacijos investicinius projektus. Šiuos projektus tvirtina valstybinę daugiabučių modernizavimo programą administruojanti Būsto energinio taupymo agentūra. Gyventojams praktiškai nereikia rūpintis namo atnaujinimo procesu. Už jį atsako savivaldybės paskirtas energinio efektyvumo didinimo programos administratorius. Jis ima paskolą, kuri teikiama gyventojams lengvatinėmis sąlygomis, organizuoja darbų ir paslaugų pirkimą, sudaro sutartis, prižiūri visą renovacijos eigą, kontroliuoja, kad darbai būtų atliekami nustatytais terminais ir kokybiškai.
