Dešimtys tūkstančių šalies pirkėjų plūsta į turgus pirkti būtiniausių maisto produktų. Nes tikisi sutaupyti. Juk dar nuo seno vyrauja nuomonė, kad turguje prekės yra pigesnės. Tačiau ši nuostata pasenusi. Dabartinėje Lietuvoje turgus pirkėjo piniginę paplonins daug labiau nei prekybos centrai. Bent jau perkant būtiniausius maisto produktus tai tikrai.
Tai paaiškėjo dienraščio „Respublika“ žurnalistams visoje šalyje atlikus tyrimą. Beje, tyrimo rezultatai sukėlė nuostabą ir patiems jo iniciatoriams. Juk dalis mūsų irgi tikėjo, kad apsipirkti turguose yra pigiau.
Urmo nauda
Įdomiausia, kad turgų teritorijose brangiau kainuoja netgi to paties gamintojo – pavyzdžiui, „Rokiškio pieno“, „Žemaitijos pieno“ ar „Pieno žvaigždžių“ – produktai. Dar brangesnis yra ūkininkų siūlomas sviestas, varškė ar grietinė. Palyginti su gamintojais, ūkininkai gali pasiūlyti tiktai pigesnio pieno, kurio dar ir riebumas yra didesnis.
Turgaus prekeiviams tas dalykas nėra naujiena. Kaip tvirtino Vilniaus halės turguje prekiaujanti Jelena, kaina daug priklauso nuo perkamos produkcijos kiekio. „Prekybos centrai įsigyja didžiulius maisto kiekius, todėl perdirbėjams gali diktuoti sąlygas. Mes, paprasti turgaus prekeiviai, perkame mažus kiekius, už kuriuos mus priverčia mokėti daugiau“, – tvirtino pašnekovė.
Kodėl pigiau kainuoja ūkininkų pienas, nesunku atspėti. Jis nėra stipriai perdirbamas, todėl ir kaina atitinkama. O štai varškę, grietinę ar sviestą jau reikia gaminti. Kadangi ūkininkai savomis jėgomis šių produktų pagamina labai nedaug, jų ir savikaina didesnė nei tų, kuriuos siūlo pieno perdirbėjai. Tas pat pasakytina ir apie mėsos, duonos gaminius.
Vis dėlto, siūlydami kad ir pastebimai brangesnius produktus, ūkininkai turi vieną neginčytiną pranašumą – visa jų produkcija yra ekologiška. Kaip tvirtina turgaus prekeiviai, pirkėjams tai itin svarbu.
Geografinės padėties veiksnys
Iš būtiniausių prekių Lietuvos didmiesčių turguose nėra prekiaujama kruopomis, arba jos ant prekystalių pasirodo retsykiais. Anot tos pačios Jelenos, prekiauti šia produkcija, kai šalia stovi prekybos centrai, neapsimoka. „Vietos kruopų pakuotės užima daug, apyvartos beveik nėra, o ir uždirbi pardavęs tokią pakuotę tiktai centus“, – kalbėjo prekeivė.
Turguose parduodamų maisto produktų asortimentas labai priklauso nuo vietovės, kurioje glaudžiasi miestas. Pietinius miestus – Vilnių, Kauną, Alytų ir Marijampolę yra užkariavę iš Lenkijos atvežami mėsos gaminiai. Dėl nepalankaus litui zloto kurso gretimoje šalyje ši produkcija kainuoja taip pigiai, kad ją netgi apsimoka vežti į Lietuvą ir pardavinėti.
Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose vyrauja vietos gamintojų, ypač ūkininkų, atvežti produktai. Pavyzdžiui, Aukštaitijos sostinėje net neprekiaujama perdirbėjų pieno ir duonos gaminiais, nes dėl itin menko parduodamo jų kiekio neapsimoka. Šiokį tokį centą čia stengiasi užsidirbti tiktai ūkininkai ar jų produkcijos perpardavinėtojai, kuriems nėra kur daugiau dėtis.
Prekybos maisto produktais ypatybės didžiuosiuose Lietuvos miestuose
Vilnius
Sostinės Halės turguje visi parduodami mėsos produktai yra iš Lenkijos. Vietos prekeiviai parduoda ir mažiau kaip pusę lietuviškų kiaušinių. Populiaresni lenkiški, nes kokybė ta pati, o kaina mažesnė. Visi kiaušiniai yra iš paukštynų, ūkininkai turguje siūlo nebent putpelių kiaušinius.
Kaunas
Kauniečiai – slapukai. Paklausti, iš kur gauna pigesnių prekių, visi prekeiviai tvirtino, kad maisto produktai lietuviški. Esą baltarusiškais ar lenkiškais produktais neprekiauja, nors kyla pagrįstų įtarimų, kad mėsa ar kruopos atvežti iš gretimų valstybių. Atskirai tik savo produkciją pardavinėjančių ūkininkų Kaune beveik nėra.
Šiauliai
Saulės miesto centrinėje turgavietėje tiek Vilniaus paukštyne išaugintas broileris, tiek iš Lenkijos atgabentas jo „brolis dvynys“ kainuoja vienodai – po 7,90 lito už kilogramą. Už Lietuvoje ūkininkų užaugintas vištas Šiaulių turguje teks pakloti po 15 litų už kilogramą. Paukštiena Šiauliuose itin populiari, nes iš mėsos gaminių yra pigiausia.
Panevėžys
Panevėžio miesto turguje perkant kiaušinius, duoną, lašinius, pieno produktus, šviežią žuvį ir galvijų skerdieną galima nesibaiminti, kad ji gali būti atgabenta iš užsienio. Kiaušiniai imami iš lietuviškų paukštynų, didžiausia dalis šviežios žuvies atkeliauja iš Kuršių marių, šiek tiek – iš šalies vidaus vandens telkinių.
Marijampolė
Ūkininkų turgeliuose maisto prekių kainos yra didesnės nei parduotuvėse, bet turi didelę paklausą. Nemažai ūkininkų savo produktus parduoda siauram pirkėjų ratui iš namų. Pieno produktai iš namų parduodami 0,20–0,5 lito pigiau. Turguje galima nusipirkti ir iš Lenkijos atvežtų kruopų, pupelių, cukraus.
Alytus
Pasak praėjusių metų gruodžio pabaigoje duris Alytuje atvėrusio ūkininkų turgaus administratorės Elenos Balčiuvienės, šiame prekybos centre per tuos nepilnus metus pirkėjų nepadaugėjo. Netgi atvirkščiai – prasidėjus šildymo sezonui sumažėjo, nes žmonės taupo ir maisto sąskaita.
