2012 m. teigiamai savo šeimos finansinę padėtį vertinančių lietuvių buvo 18 proc., šiais metais taip manančių yra 26 proc. 2012-2015 m. pastebimai sumažėjo ir teigiančių, jog jų šeimos materialinė padėtis yra bloga arba labai bloga. Taip mąstančių asmenų per trejus metus sumažėjo beveik 9 proc. punktais – nuo 22,5 proc. iki 14 proc.
„Kalbėdami apie ateitį respondentai buvo nusiteikę optimistiškiau nei prieš trejus metus. Apie trečdalį apklaustųjų atsakė, kad tikisi, jog jų šeimos materialinė padėtis per ateinančius dvejus metus pagerės ir tik 15 proc. atsakė, jog mano, kad ji pablogės. Teigiamus žmonių lūkesčius galima sieti su euro įsivedimu bei pastarųjų metų šalies ekonomikos kylimu“, – sakė TNS LT Media departamento projektų vadovė Justina Tauginienė.
Šiais metais didžioji dalis gyventojų vienu iš pagrindinių savo šeimos tikslų per artimiausius dvejus metus įvardino sveikatą. Taip atsakė daugiau nei 40 proc. respondentų. Palyginimui, 2012 m. daugiausiai lietuvių per dvejus metus norėjo susiremontuoti savo gyvenamąjį būstą (33 proc.). Tiesa, sveikata daug svarbesnė moterims nei vyrams. Sveikatą, kaip šeimos tikslą yra išsikėlusios apie 48 proc. dailiosios lyties ir apie 32 proc. stipriosios lyties atstovų. Tačiau vyrai dažniau nei moterys atsakė, kad jų šeimos neturi tikslų.
Lyginant 2012 ir 2015 m. duomenis, 5 proc. punktais padaugėjo šeimų, kurių tikslai yra pinigų taupymas ir investavimas ir net 7 proc. punktais, kurie savo artimiausių metų tikslu įvardino keliones.
Šeimų siekiai skiriasi ir pagal amžių. Daugiausiai jauniausių respondentų (15-19 m.) yra išsikėlę tikslą įgyti išsilavinimą (44 proc.) bei pakeliauti (29 proc.). 20-29 m. amžiaus gyventojai labiausiai nori per artimiausius du metus pakeisti arba susirasti darbą (31 proc.), 30-49 m. amžiaus respondentams svarbiausias būsto remontas (37 proc.). Gyventojai virš 50 m. atsakė, jog jų pagrindinis tikslas yra sveikata.
Tyrimas buvo atliktas 2015 m. vasario-balandžio mėn., apklausti 1835 15-74 m. Lietuvos gyventojai.
