Beveik kas antras šalies gyventojas, arba 44 proc. apklaustųjų mano, kad korupcija yra dažnas reiškinys. Šis rodiklis iš esmės nesikeičia daugiau negu 5 metus, kai Lietuva įtraukta į šį tyrimą (2013 metais jis siekė 47 proc., 2015 metais – 45 proc.).
„Esame ties viduriu tarp kitų į tyrimą įtrauktų šalių, bet tai neturėtų džiuginti. Lietuva į šį tyrimą įtraukiama trečią kartą, ir matome, kad situacija nuo 2013 metų nesikeičia. Nepaisant vis aktyvesnių kovos su korupcija deklaracijų, teigiamų pokyčių kol kas nematome“, ‒ komentavo EY neteisėtų veiksmų tyrimų ir prevencijos paslaugų Baltijos šalyse skyriaus vadovas Liudas Jurkonis.
Sukčiavimas ir korupcija yra grėsmė, dėl kurios Lietuvoje nerimaujama kone mažiausiai (24 proc.). Labiausiai nerimaujama dėl reguliacinės aplinkos pokyčių (68 proc.), makroekonominės aplinkos (44 proc.), kibernetinių atakų (40 proc.), geopolitinių rizikų (32 proc.).
Tyrimas, be kita ko, atskleidė pasaulinę tendenciją, kad kelis kartus padidintos baudos nesumažina korupcijos. Šalyse, kur prieš kelerius metus įsigaliojo sugriežtinti antikorupciniai įstatymai, nėra esminio pokyčio, vertinant korupcijos paplitimą. Pavyzdžiui, Brazilijoje 96 proc. žmonių mano, kad korupcija yra plačiai paplitęs reiškinys, Jungtinėje Karalystėje – 34 proc.
Anot L. Jurkonio, Lietuvoje sunku vertinti už korupcinius nusikaltimus skiriamų baudų efektyvumą, nes faktinių baudų skyrimo atvejų verslui kol kas nėra daug.
Pasak pranešimo, tik 4 proc. respondentų Lietuvoje teigė patyrę sukčiavimo atvejų savo organizacijose. Tai beveik tris kartus mažiau negu tyrime dalyvavusių šalių vidurkis.
„Tai, jog Lietuvos respondentai nežino apie korupcijos bei sukčiavimo atvejus, nereiškia, kad jų nėra. Tai rodo, jog neskiriame pakankamo dėmesio ir išteklių galimų sukčiavimo atvejų tyrimams. Dar blogiau – esame linkę užmerkti akis ir nematyti šių pažeidimų, vengiame viešinti tokius atvejus, tačiau būtent tai parodytų aukščiausios vadovybės ir savininkų dėmesį korupcijos bei sukčiavimo atvejams“, ‒ sakė L. Jurkonis.
