Iki šiol piratavimas tradiciškai vertinimas kaip neabejotina žala kūrėjams, tačiau neseniai atliktas tyrimas rodo, jog piratavimas gali netgi padidinti kūrinių pardavimus. Tai galioja bent jau „BitTorrent“ keitimosi failais paslaugai.
Jau daugiau nei dešimtmetį įvairios kompanijos bei mokslininkų grupės bando išsiaiškinti iratavimo įtaką muzikos industrijos pajamoms. Tačiau niekas nenaudojo plačios imties su tikslia parsisiuntimų iš „BitTorrent“ tinklo statistika.
Šį neapsižiūrėjimą nusprendė ištaisyti ekonomistas Robertas Hammondas, Š. Karolinos universiteto (JAV) vyriausiasis dėstytojas. Jis atliko tyrimą, kuris gana kandžiai pavadintas „Pajamų nuotėkis? Preliminarus failų platinimas ir muzikos industrija“.
2010 m. gegužės – 2011 m. sausio laikotarpiu dėstytojas surinko įvairią statistiką apie naujų albumų parsisiuntimą, kurie pasirodydavo didžiausiame privačiame su muzika susijusiame „BitTorrent“ puslapyje. Vėliau jis apjungė surinktus duomenis su oficialia albumų pardavimų statistika, kad galėtų sukurti modelį ir suprasti, kokie gi priežasties ir pasekmės ryšiai sieja pardavimus ir piratavimą. Tyrimo rezultatai tam tikra prasme yra gana unikalūs ir rodo, jog piratavimas per „BitTorrent“... didina muzikos albumų pardavimus. Kol dar muzikos industrija neuždraudė platinti šio tyrimo ir nesukritikavo iki paskutinės raidės, tęsiame toliau.
Tyrimo autorius Robertas Hammondas teigia, kad muzikinio albumo platinimas prieš jo oficialų debiutą rinkoje padidina jo pardavimus, juo labiau, kad jokių negatyvių pasekmių, atsižvelgiant į įvairius kitus rodiklius, aptikta nebuvo. Iš viso imtyje buvo 1095 albumai, kurių autoriai - 1075 atlikėjai ar grupės.
Anksčiau nebuvo analizuojami tie albumai, kurie į internetą patekdavo iki jų oficialaus debiuto. Muzikos industrija dažnai teigia, jog piratavimo sulaikymas iki oficialaus pasirodymo yra prioritetinis muzikos pramonei. Tokie nutekinimai ne kartą lemdavo teisminius ieškinius prieš pirataujančius tinklalapius JAV ir D. Britanijoje.
Dabar tyrimas rodo, jog realybėje pardavimai būna mažesni, jei neįvyksta muzikinių albumų nutekinimas. R. Hammondas pabrėžia, jog šiuo atveju piratavimas tampa kaip reklama, analogiškai kaip radijuje ir televizijoje. Tam tikra prasme rezultatai stebina, kadangi dauguma kitų tyrimų nurodo neigiamą ryšį tarp piratavimo ir muzikos pardavimų. Tačiau R. Hammondas teigia, jog nė vienas iš prieš tai buvusių tyrimų nesinaudoja tokia tikslia ir detalizuota statistika, kuri leidžia pažvelgti už įprastų priežasties – pasekmės ribų.
Be to, skirtingai nuo kitų tyrimų, šiame kalbama apie muzikinius albumus, o ne apie atskiras kompozicijas. „Aš susikoncentravau ties tuo, kaip failų su individualiais albumais platinimas kenkia arba padeda jų pardavimams. Buvo iškeltas klausimas, ar reikia atskiram atlikėjui tikėtis pardavimų mažėjimo, jei failų apsikeitimo tinkluose jo albumas plačiai pasklis dar prieš oficialų pasirodymą. Aš aptikau, jog atsakymas – ne“, – pažymėjo jis.
Kita gana įdomi išvada – populiarūs atlikėjai iš piratavimo gauna didesnę naudą, nei mažiau žinomi. Mažesniųjų atveju preliminarus albumų nutekinimas teigiamo efekto neturi. Tokiu būdu vienintelis būdas save populiarinti mažos grupėms ir atlikėjams – naudotis kitais reklamos būdais: internetas juk didelis.
