Būdami ne namie Lietuvos gyventojai dažniausiai užkandžiauja sumuštiniais, vaisiais, greitais karštais užkandžiais, bulvių traškučiais ir kepiniais, atskleidė „Vilkyškių pieninės“ užsakymu bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktas tyrimas. Sumuštinius kaip užkandį dažniausiai renkasi 22 proc. lietuvių, o vaisius paminėjo 21 proc. apklaustųjų.
Kas dešimtas gyventojas išalkęs pirmiausiai renkasi greitus karštus užkandžius – kibinus, bandeles su dešrele, kebabus. 7 proc. lietuvių dažniausiai užkandžiauja bulvių traškučiais, 5 proc. – įvairiais kepiniais – bandelėmis, riestainiais, vafliais. Daug mažiau populiarūs užkandžiai tarp Lietuvos gyventojų – jogurtas, varškės sūreliai, riešutai, daržovės ir salotos, džiovinti vaisiai. Ne itin populiarūs ir saldumynai bei greitai paruošiamos sriubos.
„Deja, lietuviai iš tiesų nėra itin linkę užkandžiams rinktis sveikatai naudingesnius produktus“, - teigia „Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius. „Štai, pavyzdžiui, per metus vienas europietis vidutiniškai suvartoja penkiolika kilogramų jogurto, tuo tarpu lietuvis – šešis su puse. O juk tai puikus užkandis ir visavertei mitybai tinkantis produktas“. Ponas G. Bertašius atkreipia dėmesį, kad pasaulyje šiuo metu sparčiai populiarėja taip vadinamas funkcinis maistas, kuris teigiamai veikia fiziologines organizmo funkcijas.
„Kartais gabaliuką picos ar bulvių traškučius pakeitę funkciniu jogurtu, galime ne tik pasisotinti, bet ir suteikti naudos savo sveikatai“, - aiškina G. Bertašius.
„Matome augimo potencialą funkcinio maisto rinkoje. Šiuo metu tai yra vyraujanti tendencija visame pasaulyje. „Vilkyškių pieninė“ naują jogurtų kategoriją Lietuvos rinkoje pristatė prieš pusmetį ir jų pardavimų kiekiai jau vejasi tradicinių lietuvių pamėgtų jogurtų pardavimus. Tokią sėkmę lėmė tiek produkto aktualumas bei nauda, tiek originalūs skoniai. Pardavimų statistika rodo, kad tradiciniai skoniai, tokie kaip braškių ar vyšnių, pradeda atsibosti žmonėms, jie ieško naujovių. Obuolių, svarainių, vanilės skonio funkciniai jogurtai su naudingais kepintais linų sėmenimis ar avižiniais dribsniais tampa atsvara įprastiems jogurtams“, - įsitikinęs p. Bertašius.
Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekano ir Visuomenės sveikatos instituto vadovo profesoriaus Rimanto Stuko, užkandžiavimas sumuštiniais neturėtų tapti mitybos įpročiu, nors daug priklauso ir nuo to, koks sumuštinis vartojamas. „Jei sumuštinis yra nedidelis, sakykime, vieno kąsnio užkandis, numalšinti juo alkį retkarčiais galima“, - teigia R. Stukas. „Vis dėlto neretai užkandžiams vartojami sumuštiniai yra tikrai per sotūs ir galėtų būti valgomi net ir kaip pilnavertis patiekalas“. Anot profesoriaus, lietuviai apskritai piktnaudžiauja užkandžiais ir valgo jų per daug. R. Stuko teigimu, dažniau kaip užkandžius reikėtų valgyti džiovintus riešutus ar vaisius, daržoves. Taip pat mitybos racioną praturtintų jogurtai ar varškės sūreliai. „Labai svarbu, kad užkandžiaujama būtų ne per dažnai ir ne per daug, kad užkandžiavimas netaptų antrais pietumis ar vakariene“, - teigia R. Stukas.
Pasak eksperto, tyrimai rodo, kad visumoje lietuviai vis dar maitinasi nelabai sveikai, nors teigiamų pokyčių taip pat yra. Vienas jų - tai, kad lietuviai savo mityboje gyvulinius riebalus pamažu keičia augaliniais. Taip pat vis daugiau gyventojų renkasi ekologiškus produktus. Vis dėlto Lietuviai valgo per riebiai ir per mažai vartoja žuvies bei kitų jūros gėrybių.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad sveikesnius užkandžius dažniau renkasi moterys. Jos dažniau nei vyrai valgo vaisius, jogurtą, varškės sūrelius ir kitus varškės produktus bei džiovintus vaisius. Tuo tarpu tarp vyrų populiaresni sumuštiniai, greiti karšti užkandžiai, bulvių traškučiai ir greitai paruošiamos sriubos.
Moksleiviai ir studentai, tyrimo duomenimis, dažniau nei kitos socialinės grupės ne namie užkandžiauja greitais karštais užkandžiais, įvairiais saldumynais, kepiniais ir bulvių traškučiais.
Tyrimo metu apklausta tūkstantis Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų amžiaus. Apklaustųjų sudėtis atitinka 15-74 metų Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustųjų žmonių nuomonė rodo 15 - 74 metų Lietuvos gyventojų nuomonę, rezultatų paklaida neviršija 3 proc.
