Pernai mūsų šalies gyventojai per dieną namuose prie televizoriaus praleido keturiomis minutėmis ilgiau nei 2012 m., t. y. 3 val. 40 min. ir aplenkė estus, kurie iki šiol ilgiausiai užtrukdavo prie TV ekranų. Tai didžiausias rodiklis iš visų trijų Baltijos šalių. Kita vertus, kaimynės Lietuvą lenkia kitų žiniasklaidos produktų vartojimu – estai daugiausia klauso radijo ir naršo internete, latviai aktyviausiai varto spaudą, rašoma pranešime spaudai.
Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS atlikti 2013 m. Baltijos šalių žiniasklaidos auditorijų tyrimai.
„Nepaisant kalbų apie galimą tradicinių žiniasklaidos priemonių „mirtį“, lietuviai ne tik neapleido TV ekranų, bet ir praleidžia prie jų dar daugiau laiko. Televizijos neužgožė net ir vis sparčiai naujus vartotojus traukiantis internetas. Apskritai lietuviai aktyviai naudojasi visa žiniasklaida – radijo klausymo rodikliai šalyje išliko stabilūs, spaudos mažėjo nežymiai“, − teigia TNS LT projektų vadovė Justina Tauginienė.
Latvijos ir Estijos gyventojai TV žiūrėjimui skiria šiek tiek mažiau laiko nei Lietuvoje, atitinkamai 3 val. 19 min. ir 3 val. 36 min. per dieną. Daugiausia laiko prie TV ekranų kasdien praleidžia mūsų šalies moterys nuo 15 metų amžiaus – 4 val. 14 min., palyginti su 2012 m., šis rodiklis augo 3 min. Vyrai nuo 15 metų amžiaus kasdien prie televizoriaus ekranų užtrunka apie 3 val. 21 min. arba 7 minutėmis ilgiau nei 2012-aisiais. Nuo ekranų nesitraukia ir mažiausieji žiūrovai – vaikai nuo 4 iki 14 metų kelerius metus iš eilės televizijai kasdien skiria 2 val. 21 min.
Lietuvoje radijas išlieka svarbiausių sąraše – jam skiriamas laikas beveik nesikeičia dvejus metus – kasdien radijo klausosi 71 proc. šalies gyventojų. Vidutiniškai per dieną Lietuvoje radijo klausomasi 2 val. ir 30 min. Tiek pat savo dienos laiko radijui skiria ir Latvijos gyventojai. Tuo metu estai prie radijo imtuvų praleidžia daugiausiai laiko iš visų Baltijos valstybių – 3 val. ir 48 min.
Pusė Lietuvos radijo klausytojų jo kasdien klausosi namuose, 23 proc. teigia radiją įsijungiantys automobilyje, 11 proc. – darbe. Kol kas didžiausias pokytis pastebimas 15–19 metų amžiaus grupėje, kurie radijo klausosi vidutiniškai 11 min. mažiau nei 2012 m.
Reguliarių spausdintų leidinių skaitytojų daugiausiai vis dar yra Latvijoje – 79 proc. šalies gyventojų. Estijoje spausdintų leidinių skaitytojų ratas nuo praeitų metų nepakito – 78 proc., o Lietuvoje nežymiai mažėjo 3 proc. nuo 75 proc. 2012 m. iki 72 proc. praėjusiais metais.
Lietuvos gyventojai laikraščius skaito vidutiniškai 18 minučių per dieną, t. y. 1 minute mažiau nei 2012 m., o žurnalams skiriama vidutiniškai 16 minučių per dieną – tiek pat kiek ir 2012 m. Tarp kaimo gyventojų lojalių spaudos skaitytojų išliko tiek pat – 73 proc. Tuo metu miesto gyventojų, skaitančių popierinę spaudą, sumažėjo 4 proc.
Interneto vartotojų skaičiumi iš visų trijų Baltijos valstybių pirmauja Estija, kurioje per savaitę internetu naudojosi 74 proc. šalies gyventojų. Lietuvoje šis rodiklis, lyginant su praeitais metais, paaugo keturiais proc. ir siekė 68 proc., o Latvijoje – 67 proc.
Interneto vartotojų gretas Lietuvoje trečius metus iš eilės daugiausia papildė kaimo vietovių gyventojai. Nuo 2010 m. interneto skvarba tokiose vietovėse kasmet vidutiniškai paauga 8 proc. 2013 m. pabaigoje kompiuterinės technikos turėjimo ir interneto skvarbos rodikliai jauniausiose amžiaus grupėse mūsų šalyje praktiškai pasiekė maksimumą: kompiuteriais ir internetu naudojosi beveik 100 proc. 15–19 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, o 20–29 metų amžiaus grupėje – 98 proc. Bendra besinaudojančiųjų internetu dalis, kaip ir praėjusiais metais, aktyviausiai augo tarp vyresnių Lietuvos gyventojų. Žymiausiai išaugo 40–59 metų amžiaus interneto naudotojų dalis, per metus padidėjusi 6 proc.
TNS nuolat atlieka žiniasklaidos priemonių – televizijos, radijo, spaudos ir interneto – auditorijų tyrimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
