Žmonės yra dviem smegenų pusrutuliais besinaudojantys sutvėrimai, tačiau vienas jų –linkęs dominuoti. Lateralizacija – tai procesas, pasiskirstant psichines funkcijas tarp dešiniojo ir kairiojo pusrutulių arba dešinės bei kairės kūno pusės. Šis listverse.com sąrašas – tai arba kairės, arba dešinės žmogaus smegenų pusės dominavimo įrodymai. Remiantis biologija, galima išskirti keletą pavyzdžių – tą ir padarėme.
10. Dešiniarankiai – kairiarankiai
Pradėsime nuo to, kad kiekvienas žmogus turi dominuojančią ranką, kurią naudoja dažniau ir su kuria geba atlikti užduotis sparčiau bei taisyklingiau. Daugmaž 88,2proc. pasaulio gyventojų yra dešiniarankiai, tuo tarpu kairiarankiai tesudaro 8-15proc. Likusieji gali vienodai gerai naudotis abejomis rankomis ir nei viena jų nebus dominuojanti. Šis požymis yra nulemtas dar vaisiui būnant gimdoje – kuria ranka jis naudosis vos gimęs, galima nustatyti iš to, kurią rankutę jis kelia prie burnos. 2007 m. tyrinėtojai išsiaiškino, kad kairiarankiškumą nulemia tam tikri aleliai iš LRRTM1 geno.
9. Dešiniakojai – kairiakojai
Ši ypatybė ypač lengvai pastebima bėgikų tarpe, kuomet startuodami jie pirmiau savęs stato kairę arba dešinę koją. Dažniausiai dominuojanti koja ir yra ta, kuria, nusprendę kur nors eiti, žengiame pirmą žingsnį. Didžiosios dalies žmonių dominuojanti koja yra dešinė, todėl, jei jums yra kada nors tekę žaisti futbolą,greičiausiai žinote, kaip nepatogu yra bandyti spirti kamuolį kairiąja koja. Dėl šios priežasties žaidėjams itin svarbu vienodai išmiklinti abidvi kojas. Brazilijoje atlikti tyrimai atskleidė, kad su amžiumi mažėja kairės kojos dominavimas ir pradedama labiau naudotis dešine. Dėl to greičiausiai kaltas dešinio smegenų pusrutulio senėjimas, nes pastarasis pusrutulis sensta greičiau už kairįjį.
8. Skirtingų akių dominavimas
Viena žmonių akis neretai būna dominuojanti – išsiaiškinti, kuri, neretai galima pagal dominuojančią ranką – dažniausiai tai būna ta pati kūno pusė. Tačiau kartais dominuojanti akis ir ranka skiriasi, kadangi abu smegenų pusrutuliai kontroliuoja abi akis, tačiau kiekvienas jų atsakingas už skirtingą matymo lauko pusę ir skirtingas abiejų tinklainių puses. Maždaug du trečdaliai žmonijos turi dešinę dominuojančią akį, viena trečioji – kairę, o kai kurie, nejusdami skirtumo, vienodai regi abejomis akimis. Nors mes greičiausiai neatkreipiame dėmesio į dominuojančiąją akį, tačiau pastarąja kliaujamės, norėdami tiksliai nustatyti daiktų nuotolį, tačiautai gali keistis atsižvelgiant, kuria kryptimi nukreiptas žvilgsnis.
7. Veido asimetrija Pažvelkite į savo atspindį veidrodyje
Atkreipę dėmesį į lūpų bei akių kampučius galėtumėte nuspręsti, kuri veido pusė yra išraiškingesnė už kitą. Veido asimetriją lemia skirtingas informacijos tiek kaire, tiek dešine veido puse priėmimo ir teikimo intensyvumas. Kaip ir akis, veido puses kontroliuoja tam tikros abiejų smegenų pusrutulių dalys. Remiantis tyrimais galima teigti, jog kairė veido pusė dažniausiai skirta reikšti emocijoms – ji yra labiau nevaržoma ir atspindi tam tikras, specifines užuominas: neretai gebame lengviau kilstelėti kairį antakį arba mirktelėti būtent kaire akimi. Tuo tarpu dešiniąja veido puse perduodame kalbinę informaciją, mažiau spinduliuodami emocijomis.
6. Klausos asimetrija
Nustatymui, su kuria ausimi girdime geriau, neužtenka atkreipti dėmesį, prie kurios veido pusės priglaudžiate telefono ragelį – tai priklauso nuo to, kuris smegenų pusrutulis jautriau reaguoja į tam tikrus dirgiklius. Manoma, kad į balsus bei panašius garsus stipriau reaguoja dešinioji ausis, tuo tarpu kairiąją labiau dirgina muzikos garsai. Tą išaiškinusio tyrimo metu buvo naudojami kalbėjimo įrašai bei įvairūs tonai. Pirmenybės skyrimas tam tikrai ausiai taip pat priklauso nuo aplinkos asimetrijos, t.y., iš kur kyla ir kokio pobūdžio yra garsai, kuriuos dažniausiai girdime.
5. Ambidekstrija
Ambidekstrija – tai vienodas dviejų galūnių – kaip kad rankų ar kojų – lavumas ir vienas žinomiausių kryžminio dominavimo variantų. Būti iš prigimties ambidekstriškam– labai retas reiškinys; tuo tarpu abiejų rankų miklumas dažniausiai yra kokybinis faktorius, nustatant asmens ambidekstriškumą. Beje, tarp kairiarankių neretai pasitaiko žmonių, puikiai išlavinusių ir dešinę ranką – jie gali lengvai naudotis tik dešiniarankiams skirtais, asimetriškais įrankiais ir dėl to laikomi turinčiais ambidektriškų gebėjimų.
4. Dekstrokardija
Dekstrokardija yra įgimta anomalija, dėl kurios širdis yra dešinėje žmogaus kūnopusėje, vietoj to, kad būtų kairėje, kaip kad įprasta (levokardija). Yra dvidekstrokardijos rūšys: vienu atveju širdis plaka krūtinės ląstoje šiek tiek labiau pasislinkusi į dešinę nei įprastai – tai būna susiję su sunkiais širdies defektais.Tuo tarpu kitu atveju, vadinamu „Situs Inversus“, širdis išties yra dešinėje kūno pusėje. Nors, turėdami pastarąjį defektą, žmonės paprastai nėra kamuojami medicininių komplikacijų, jie turi didesnį polinkį į žarnyno, stemplės, bronchų ir širdies ligas.
3. Smegenų lateralizacija
Kairysis smegenų pusrutulis yra atsakingas už analitinį mąstymą. Jo dėka mes gebame suprasti daiktų struktūrą, įvairias taisykles, pažinti laiką, logiškai mąstyti, spręsti matematinius uždavinius, planuoti, išmokti kalbų ir būti fiziškai aktyvūs, o dešinėje kūno pusėje yra tai, ką kontroliuoja kairysis pusrutulis. Tuo tarpu dešinysis pusrutulis yra labiau estetiškas, atsakingas už jausmus, intuiciją, spalvų skyrimą, fizinius pojūčius, santykius, sąmoningumą, ritmo pajautimą, humoro jausmą, kairę kūno pusę bei motorinius įgūdžius. Įrodyta, jog kairysis pusrutulis bręsta greičiau nei dešinysis. Pastaba: kairiarankiams visa ši informacija taikoma atvirkščiai.
2. Vidaus organai
Žmogaus vidaus organai irgi pasižymi lateralizacija. Plaučiai, inkstai, glandos išsidėstę simetriškai, tuo tarpu kiti organai yra tam tikrose vietose: pavyzdžiui, kepenys randamos žemiau diafragmos, dešinėje pusėje. Įprasta vidaus organų anatomija vadinama „Situs Solitus“. Tačiau „Situs Ambiguus“ (taip pat žinoma kaip heterotaksija) yra retas defektas, kuomet vidaus organai krūtinės ląstoje bei pilvo ertmėje yra išsidėstę atvirkščiai, nei įprasta.
1. Galūnių dominavimas
Lateralizaciją kitaip galima pavadinti galūnių dominavimu, ypač, tuo atveju, kaikalbame apie gyvūnus. Yra daugybė įrodymų, kad gyvūnams taip pat būdingas šis reiškinys. Pavyzdžiui, papūgos, įsikibdamos į kokį nors daiktą, neretai naudojasi tik viena koja, o ištyrus varles ir triušius matyti, kad viena jų priekinių galūnių skiriasi tiek raumenų išsivystimu, tiek ir kaulo svoriu. Net ir mamutų iškasenos atskleidė šiems žinduoliams būdingą lateralizaciją – jie turėjo skirtingo ilgio iltis
