Šalyje atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, jog automobilį atsinaujinti ketinantys asmenys vis dažniau pirmumą teikia apynaujiems, mažai papildomų investicijų reikalaujantiems automobiliams. Tai pažymi ir automobilių ekspertas Paulius Valiukėnas, kuris teigia, jog pirkėjai ieško kokybės ir kainos santykiu grįstų variantų, kurie užtikrintų, jog šie nesusidurs su netikėtais gedimais ne tik kelionių po miestą metu, bet ir įveikiant didelius atstumus.
Sertifikuoto naudotų automobilių pardavėjo „Longo LT“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė jaunėjantį įsigyjamų automobilių amžių. 21 proc. vairuotojų domina transporto priemonės ne senesnės nei 4-5 metų, kiek mažiau, 17 proc. teigia ieškantys 2-3 metų senumo automobilių, tuo tarpu, jog planuotų įsigyti senesnį nei 13 metų automobilį, žymėjo tik 5 proc. respondentų.
„Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas teigia nesistebintis tyrimo duomenimis, kadangi ir praktika rodo, jog pirkėjai dažniau yra linkę rinktis mažiau investicijų, eksploatacijos metu, reikalaujantį variantą.
„Vos 4-5 metų senumo automobiliai turi daugiau saugumo ir komforto sistemų, yra technologiškai pažangesni, su mažesnėmis kuro sąnaudomis ir CO2 emisijomis. O taip pat naujesnius automobilius yra kelis kartus lengviau prižiūrėti, šie nereikalauja tiek daug papildomų kaštų netikėtų gedimų tvarkymo darbams. Vairuotojai tai vertina, tad automobilio amžius būna vienas iš pagrindinių aspektų lemiančių galutinį pasirinkimą. Tokio amžiaus automobilių per metus parduodame 50 proc.“, – sako jis.
P. Valiukėnas papildo ir tai, jog keletos metų senumo automobilių kaina, palyginus su naujais, būna gerokai žemesnė, tačiau tuo pačiu tokio amžiaus automobiliai yra tikrai geros būklės. Kitaip įvardijant, tai puikus kainos ir kokybės santykis.
„Ne paslaptis, jog pastaruoju metu pasaulyje vykstantys neramumai šalies gyventojams taip pat tapo svariu aspektu dairytis geresnio stovio automobilių, kurie užtikrintų, jog neramumų atveju leidžiantis į ilgesnes keliones, netektų susidurti su tam tikrai trikdžiais. Gyventojai nori jausti saugiai ir komfortabiliai, šie aspektai galioja ir įsigyjant automobilį“, – sako P. Valiukėnas.
Kriterijai įvertinimui
Pasak automobilių eksperto, net ir įsigyjant pusiau apynaujį automobilį, įvertinant jo stovį, taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir dairantis senesnių modelių. Svarbu įsitikinti ne tik ridos rodmenų tikrumu, bet ir esamų dokumentų ir išrašų buvimu.
„Automobiliai, kurių amžius siekia 4-5 metus, dažniausiai visais atvejais turi saugomą visą serviso istoriją, kadangi jie yra aptarnaujami oficialiuose servisuose. Tad jei automobilio pardavėjas išsisukinėja ir negali pirkėjui pateikti dokumentų, kyla didelė rizika, kad kažkas su automobiliu nėra gerai. Nuo pirkėjo gali būti slepiamos avarinių situacijų pasekmės, jų defektai ir kiti svarbūs aspektai, kurie dienos šviesą gali išvysti visai netikėtai, automobilio eksploatacijos metu ir pareikalauti didelių kaštų“, – aiškina P. Valiukėnas.
Apsisaugoti nuo nemalonumų padėti gali ir kiti privalumai, kuriuos dažniausiai raštu suteikia tik sertifikuoti automobilių pardavėjai: „Įvertinkite galimybę gauti ne tik automobilio parametrus bei ridą įrodančius sertifikatus, bet ir tvarkingą pirkimo–pardavimo sutartį bei pirkimo kvitą “, – vardija P. Valiukėnas.
Tyrimą Baltijos šalyse atliko visuomenės nuomonės tyrimų agentūra „Norstat Latvia“, 2021 metų gruodžio 7–13 dienomis. Jo metu apklausta 710 vairuojančių 18–74 metų amžiaus gyventojų.
Šalyje atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, jog automobilį atsinaujinti ketinantys asmenys vis dažniau pirmumą teikia apynaujiems, mažai papildomų investicijų reikalaujantiems automobiliams. Tai pažymi ir automobilių ekspertas Paulius Valiukėnas, kuris teigia, jog pirkėjai ieško kokybės ir kainos santykiu grįstų variantų, kurie užtikrintų, jog šie nesusidurs su netikėtais gedimais ne tik kelionių po miestą metu, bet ir įveikiant didelius atstumus.
Sertifikuoto naudotų automobilių pardavėjo „Longo LT“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė jaunėjantį įsigyjamų automobilių amžių. 21 proc. vairuotojų domina transporto priemonės ne senesnės nei 4-5 metų, kiek mažiau, 17 proc. teigia ieškantys 2-3 metų senumo automobilių, tuo tarpu, jog planuotų įsigyti senesnį nei 13 metų automobilį, žymėjo tik 5 proc. respondentų.
„Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas teigia nesistebintis tyrimo duomenimis, kadangi ir praktika rodo, jog pirkėjai dažniau yra linkę rinktis mažiau investicijų, eksploatacijos metu, reikalaujantį variantą.
„Vos 4-5 metų senumo automobiliai turi daugiau saugumo ir komforto sistemų, yra technologiškai pažangesni, su mažesnėmis kuro sąnaudomis ir CO2 emisijomis. O taip pat naujesnius automobilius yra kelis kartus lengviau prižiūrėti, šie nereikalauja tiek daug papildomų kaštų netikėtų gedimų tvarkymo darbams. Vairuotojai tai vertina, tad automobilio amžius būna vienas iš pagrindinių aspektų lemiančių galutinį pasirinkimą. Tokio amžiaus automobilių per metus parduodame 50 proc.“, – sako jis.
P. Valiukėnas papildo ir tai, jog keletos metų senumo automobilių kaina, palyginus su naujais, būna gerokai žemesnė, tačiau tuo pačiu tokio amžiaus automobiliai yra tikrai geros būklės. Kitaip įvardijant, tai puikus kainos ir kokybės santykis.
„Ne paslaptis, jog pastaruoju metu pasaulyje vykstantys neramumai šalies gyventojams taip pat tapo svariu aspektu dairytis geresnio stovio automobilių, kurie užtikrintų, jog neramumų atveju leidžiantis į ilgesnes keliones, netektų susidurti su tam tikrai trikdžiais. Gyventojai nori jausti saugiai ir komfortabiliai, šie aspektai galioja ir įsigyjant automobilį“, – sako P. Valiukėnas.
Kriterijai įvertinimui
Pasak automobilių eksperto, net ir įsigyjant pusiau apynaujį automobilį, įvertinant jo stovį, taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir dairantis senesnių modelių. Svarbu įsitikinti ne tik ridos rodmenų tikrumu, bet ir esamų dokumentų ir išrašų buvimu.
„Automobiliai, kurių amžius siekia 4-5 metus, dažniausiai visais atvejais turi saugomą visą serviso istoriją, kadangi jie yra aptarnaujami oficialiuose servisuose. Tad jei automobilio pardavėjas išsisukinėja ir negali pirkėjui pateikti dokumentų, kyla didelė rizika, kad kažkas su automobiliu nėra gerai. Nuo pirkėjo gali būti slepiamos avarinių situacijų pasekmės, jų defektai ir kiti svarbūs aspektai, kurie dienos šviesą gali išvysti visai netikėtai, automobilio eksploatacijos metu ir pareikalauti didelių kaštų“, – aiškina P. Valiukėnas.
Apsisaugoti nuo nemalonumų padėti gali ir kiti privalumai, kuriuos dažniausiai raštu suteikia tik sertifikuoti automobilių pardavėjai: „Įvertinkite galimybę gauti ne tik automobilio parametrus bei ridą įrodančius sertifikatus, bet ir tvarkingą pirkimo–pardavimo sutartį bei pirkimo kvitą “, – vardija P. Valiukėnas.
Tyrimą Baltijos šalyse atliko visuomenės nuomonės tyrimų agentūra „Norstat Latvia“, 2021 metų gruodžio 7–13 dienomis. Jo metu apklausta 710 vairuojančių 18–74 metų amžiaus gyventojų.
